Kai kuriuose namuose nuolat baramasi dėl batų raištelių. Vienas tėvas yra
pasakęs : „Kai matau atsirišusius savo sūnaus batų raištelius, nežinau, ką
daryti. Norėčiau sužinoti, ar mes turime priversti juos užsirišti, ar tegul jis
taip vaikšto. Sūnus dėl to visiškai nesijaudina ir jaučiasi puikiai, bet ar mes
neturime ugdyti jo savarankiškumo ir tvarkos?“
Savarankiškumo geriau nesieti su raišteliais: geriau išvengti barnių ir nupirkti
vaikui batukus be raištelių arba pačiam juos užrišti nepriekaištaujant. Galite
būti ramūs – anksčiau ar vėliau vaikas pats išmoks užsirišti raištelius.
Nereikia, kad vaikas į mokyklą eitų išpuoštas kaip princas, nes jis visą laiką
bijos sutepti drabužius. Vaiko laisvė – laisvė bėgioti, šokinėti, žaisti
sviediniu – yra svarbiau, negu švarūs drabužiai. Jei vaikas grįžta iš mokyklos
nešvariais marškiniais, galite pasakyti: „Tu, matyt, šiandien sunkiai dirbai.
Jei nori, gali iš spintos pasiimti švarius marškinius“. Nė truputėlio nepadės,
jeigu vaikui priekaištausite, kad jis nešvarus ir kad jūs pavargote, skalbdama
ir lygindama jo marškinius. Realiai galvojant, negalima viltis, kad išbartas
vaikas daugiau galvos apie švarius drabužius, negu apie žaidimą. Vaikų drabužiai
ilgai švarūs nebūna. Tai natūralu ir reikia tai žinoti.
