Reumatoidinis artritas – tai lėtinė ir nuolat progresuojanti liga, pažeidžianti ne tik sąnarius, bet (retesniais atvejais) ir kitus organus. Uždegiminiai procesai gali paveikti ir raumenis, ir širdį, ir plaučius, ir odą, ir net nervų sistemą ar akis.
Šia liga galima susirgti bet kuriuo gyvenimo tarpsniu, tačiau nustatyta, kad dažniausiai liga prasideda 40-70 metų asmenims. Ligos paplitimas – maždaug 1 proc., o moterys serga net 2-3 kartus dažniau nei vyrai.
Kokie simptomai būdingi reumatoidiniam artritui?
Pirmiausiai pasireiškia tokie simptomai kaip sąnarių skausmas, sustingimas, tinimas ir raumenų silpnumas, gali vis atsirasti neaiškios kilmės karščiavimas. Reumatoidiniu artritu sergantį asmenį kamuoja bendras nuovargis ir negalavimas, įvairios sąnarių deformacijos (sąnariai tarsi iškraipomi). Sunkiausia būna rytais – sąnariai būna itin sustingę ir skausmingi. Tokie pacientai „jaučia“ orų pasikeitimą. Taip pat pacientai skundžiasi sumažėjusia plaštakų jėga, akių sausumu ir dirglumu. Ilgainiui gali būti pažeidžiami kiti organai ir organų sistemos, kristi svoris, išsivystyti mažakraujystė ir osteoporozė.
Dėl kokių priežasčių išsivysto reumatoidinis artritas?
Reumatoidinis artritas – tai autoimuninė liga. Žmogaus imuninė sistema atlieka natūralią apsauginę funkciją ir gamina antikūnus prieš potencialiai pavojingus išorės mikroorganizmus, pavyzdžiui, virusus ir bakterijas. Tuo tarpu terminas „autoimuninis“ reiškia, kad žmogaus imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus prieš nuosavus audinius. Reumatoidinio artrito atveju pradedami gaminti antikūnai prieš sinovinį dangalą, kuris dengia kiekvieno sąnario vidinį paviršių. Ilgainiui pažeidžiamas ne tik šis dangalas, bet ir kiti audiniai, o vėliau gali būti pažeidžiami ne tik sąnariai, bet ir įvairūs organai.
Nėra visiškai aišku, kodėl taip nutinka. Manoma, kad vieni žmonės tiesiog labiau nei kiti linkę į įvairias autoimunines ligas. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad įtakos gali turėti ir persirgtos virusinės ar bakterinės ligos, paveldėtas polinkis, įvairūs imuninės sistemos sutrikimai ir defektai, vidiniai ir aplinkos veiksniai, net fizinės ar emocinės traumos. Tarkime, didelį ir ilgalaikį stresą patiriantys asmenys turi didesnę riziką susirgti reumatoidiniu artritu.
Kokia reumatoidinio artrito eiga?
Kadangi tai lėtinė liga, tai simptomai vystosi po truputį. Kartais jų gali visai nelikti, o kartais užklumpa gana sudėtingas paūmėjimas ir būklė niekada nebebūna tokia, kokia buvo prieš tai. Ši liga gali prasidėti labai palengva arba gana staigiai. Paprastai pirmiausiai pažeidžiamas tik vienas ar keletas sąnarių. Pirmieji simptomai – rytinis sąnarių sustingimas, skausmas keičiantis orams.
Bėgant laikui sąnarių skausmas stiprėja – gali tęstis ir valandą, ir dvi – tai priklauso nuo ligos vystymosi stadijos ir jos aktyvumo. Tuo pačiu sąnariai patinsta, juos tampa sunku išjudinti, sumažėja judesio amplitudė. Įdomu tai, kad pažeidimai ne taip jau ir retai būna simetriški, pavyzdžiui, vienu metu sutinsta tie patys abiejų kojų sąnariai. Bėgant laikui pažeidžiama daugiau sąnarių, ant odos atsiranda mazgelių (jie neskausmingi), silpnėja raumenys ir mažėja plaštakų jėga. Reumatoidinio artrito eiga gali būti nesunki, tačiau ji gali sukelti ir negalią. Retesniais atvejais reumatoidinis artritas pažeidžia kitus audinius ir organus, pavyzdžiui, plaučius, širdį, inkstus, kepenis, akis.
Kaip gydomas reumatoidinis artritas?
Reumatoidinio artrito eiga nenuspėjama, tačiau šiandien yra sukurta gana veiksmingų vaistų, padedančių įveikti ne tik ligos paūmėjimus, bet ir lėtinti jos progresavimą. Svarbu taikyti kompleksinį ir ilgalaikį gydymą – tik tuomet bus sulaukiama gerų rezultatų.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – bene populiariausi vaistiniai preparatai, vartojami simptominiam reumatoidinio artrito gydymui. Jie slopina uždegimą, skausmą ir patinimą, todėl pacientas pasijunta geriau. Vertėtų paminėti ibuprofeną, naprokseną, deksketoprofeną (pavyzdžiui, Dolmen) ir kitus. Yra įvairiausių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo – jie parenkami pagal paciento ligos eigą ir simptomus. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo dažniausiai vartojami gana trumpą laiką (tik paūmėjimų atveju) arba kartu su gastroprotekciniais (virškinimo trakto gleivinę apsaugančiais) vaistais ir stebint inkstų bei kitas gyvybines funkcijas. Sudėtingesnių paūmėjimų atvejais nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo derinami su steroidiniais hormonais, tačiau reikėtų suprasti, kad tai simptominis gydymas, neveikiantis tikrosios ligos priežasties. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Pačią ligos eigą veikia sintetiniai ir biologiniai ligą modifikuojantys preparatai. Itin daug vilties teikia biologinė terapija. Ji veiksmingai ir efektyviai mažina sąnarių skausmą, tinimą ir uždegimą, veikdami pačią ligos priežastį. Nors ši terapija ligos neišgydo, tačiau daugeliu atvejų ji labai sėkmingai užslopinama ir pacientas gali gyventi kokybiškesnį gyvenimą. Kartais gali prireikti ir chirurginio gydymo, tačiau jis taikomas tik tuomet, kai tai būtina.
Pasveik.lt info