Saldiklis – tai neturinti cukraus medžiaga, kuri vartojama maisto produktų
saldinimui. Saldikliai maisto gamyboje naudojami ir norint sumažinti patiekalų
kaloringumą, kas ypač aktualu nutukusiems ar sergantiems cukriniu diabetu
žmonėms. Be to, maistas, pagamintas naudojant saldiklius yra pigesnis, nes
saldikliai yra pigesni nei cukrus.
Sacharinas (E 954) –
yra beveik 500 kartų saldesnis už cukrų, naudojamas jau daugiau nei šimtą metų
ir yra bene seniausiai naudojamas maisto gamyboje. Tačiau dėl savo kartoko
prieskonio visiškai pakeisti cukraus negali. Nors mokslininkai iki šiol neturi
vieningos nuomonės apie sacharino poveikį sveikatai, tyrimai parodė, kad jis
pasisavinamas lėtai, mažina cukraus kiekį kraujyje, nesikaupia nei kraujyje, nei
audiniuose ir pasišalina iš organizmo su šlapimu. Tačiau yra tyrimų, rodančių,
jog didelės dozės sacharino gali būti kancerogeniškos.
Ciklamatas (E 952) –
saldesnis už cukrų 30 kartų ir neturi kartaus prieskonio, buvo pradėtas vartoti
jau prieš antrąjį pasaulinį karą. Šiuo metu vieningos nuomonės apie šio
saldiklio toksiškumą nėra, tačiau jo nerekomenduojama vartoti vaikams bei
nėščioms moterims.
Aspartamas (E 951) –
saldesnis už cukrų 180 kartų ir mažiausiai žalingas žmogaus organizmui, tačiau
ilgai ir didelėmis dozėmis vartojant gali sukelti nervų sistemos sutrikimus.
Acesulfamas K (E 950) –
saldesnis už cukrų 150-200 kartų ir maiste esančiais kiekiais organizmui
nekenksmingas.
Taumatinas (E 957) –
saldesnis už cukrų 2000 – 3000 kartų, bet nepatvarus šildant bei rūgščioje
terpėje.