Darbdavys savo darbo vietoje
emociškai ir fiziškai jaučiasi kur kas geriau nei jo darbuotojai – tokius
rezultatus atskleidė draudimo kompanijos „Aviva“ 2013 m. Airijoje atliktas
darbdavių ir darbuotojų sveikatos indekso tyrimas. Apklausus 350 darbdavių ir 463 darbuotojus paaiškėjo,
kad du trečdaliai darbdavių savo darbo vietoje jautėsi puikiai, tačiau tam
pritarti galėjo mažiau nei pusė darbuotojų – iš dešimties tik keturi. Airijoje 79
proc. darbuotojų pripažino, kad kompanijai būtų lojalesni ir dirbtų kokybiškiau,
jei darbdavys labiau rūpintųsi jo sveikata, tuo tarpu Lietuvoje tokių būtų net
85 proc.
„Lietuvoje praktika
investuoti į darbuotojų sveikatą pasirūpinant jo darbo aplinka – dar retas
reiškinys. Iki šiol įmonėse darbuotojai būdavo skatinami papildomu sveikatos
draudimu, SPA malonumais, narystėmis sporto klubuose ar sveikais užkandžiais
pertraukų nuo darbo metu. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Danijoje
ir kitose ekonomiškai stipriose valstybėse ne tik medicininis darbuotojo
draudimas, bet ir ergonomiški biuro baldai, automatiškai prisitaikantys prie
darbuotojo fizinių savybių tiek sėdint prie darbo stalo, tiek stovint, tapo
norma“, – sako UAB „ROL/Statga“, gaminančios reguliuojamo aukščio stalų stovus
ERGO Drive, rinkodaros vadovas Darius Urlakis.
Anot jo, pagal „ROL/Statga“
užsakymą atliktą tyrimą, Lietuva nuo Europos stipriai atsilieka pagal darbo
vietų ergonomiškumą: tik 22,9 proc. lietuvių gali reguliuoti darbo aplinkos
temperatūrą, 33,5 proc. – darbo vietos apšvietimą, 33,1 proc. – kėdės aukštį ir
vos 13,1 proc. – darbo stalo aukštį. Tuo tarpu tarptautinės rinkos tyrimų
kompanijos „Ipsos“ Europoje atlikto ergonomiškumo tyrimo duomenimis, net 88
proc. europiečių jau prieš kelerius metus galėjo reguliuoti kėdės aukštį darbo
vietoje, 39 proc. – apšvietimą, 38 proc. – patalpos temperatūrą. Beveik 85
proc. apklaustųjų Lietuvoje įsitikinę, kad darbo vietos įrengimas daro
tiesioginę įtaką jų darbo kokybei: su šiuo teiginiu sutinka 88,3 proc. sėdimą
darbą dirbančių žmonių ir net 91,7 proc. verslininkų bei įmonių vadovų.
„Aviva“ atlikto tyrimo metu
buvo išsiaiškinta, kad darbo vieta ir aplinka turi didelę įtaką dirbančiųjų
sveikatai: 55 proc. apklaustų darbuotojų prisipažino kenčiantis dėl darbe
patiriamo streso, 52 proc. – dėl chroniško nuovargio, o net 32 proc. skundėsi
nuolatiniais nugaros bei kaklo skausmais – tai tiek pat, kiek žmonių nuolat
kenčia dėl darbe plintančių peršalimo ligų. Tos pačios apklausos duomenimis,
net 70 proc. darbdavių pareiškė, kad norėtų, jog darbuotojai dirbtų daugiau nei
anksčiau, tačiau net 90 proc. jų sutiko, kad darbuotojų sveikatos būklė daro
tiesioginę įtaką darbo produktyvumui. Šie rezultatai rodo, kad darbdaviai,
siekdami padidinti darbo našumą, įvertina galimas pasekmes darbuotojų
savijautai.
„Jeigu galėtume matyti save
iš šalies, pastebėtume, kad prie kompiuterio dažnai sėdime netaisyklingai:
įtraukiame kaklą, pakeliame pečius, taip ilgainiui „užsiaugindami“ kuprą.
Įvairūs gydytojų tyrimai patvirtina –
ilgos valandos, praleistos sėdint nepatogiai, prisideda prie nuolatinių
nugaros, kaklo ir galvos skausmų atsiradimo, padidėjusio cholesterolio kiekio
kraujyje ir grėsmės susirgti diabetu. Sėdėjimo žala tokia didelė, kad, jeigu net
kelias valandas per savaitę plušate sporto klube, treniruočių nauda kūnui bus
menka, jeigu likęs laikas praleidžiamas sėdint. Todėl sukūrėme revoliucingą
„iDrive“ technologiją, leidžiančią kaitalioti kūno padėtį darbo vietoje“, –
sako „ROL/Statga“ rinkodaros vadovas.
„ROL/ERGO“ gaminami stalo
stovai įgalina dirbti tiek sėdint, tiek stovint, o juose įdiegta išmanioji
„Intelligent Desk „iDrive“ technologija darbo stalą paverčia kone asmeniniu
treneriu. Programa, įdiegta balduose, „atpažįsta“ sėdintį asmenį, todėl
prisitaiko prie jo ūgio, svorio ir kitų matmenų, reikalingų taisyklingos
sėdėsenos parinkimui. Išmanioji sistema taip pat pasirūpina, kad baldų
funkcijos būtų išnaudojamos racionaliai – į mobilųjį telefoną atsiunčiamas
priminimas, kad laikas sėdimą darbo pozą pakeisti į stovimą. Maža to,
skaičiuojamos sudegintos kalorijos bei sudaroma asmeninė „treniruočių“
programa.
Anot D. Urlakio, ergonomika
dažnai nepagrįstai lyginama su prabanga, nes viešumoje vis dar pateikiama pernelyg
mažai informacijos apie investicijų į darbuotojų sveikatinimo programas
teikiamą naudą. Tai patvirtina ir „Aviva“ tyrimo rezultatai – nors darbdaviai
sutinka, kad darbuotojo sveikata tiesiogiai susijusi darbo produktyvumu, net 73
proc. jų teigė sveikatinimo projektams neturintys finansinių išteklių.
„Darbuotojų sveikatą tausojantys baldai neturi būti lyginami su prabanga,
kadangi tokia darbo vieta gali padidinti darbuotojų motyvaciją ir jų darbo
efektyvumą bei sumažinti nedarbo dienų, atsiradusių dėl pablogėjusios
darbuotojo sveikatos, skaičių. Be to, tai puikus būdas skatinti jų motyvaciją
bei lojalumą įmonei, o tai – šiais laikais didelė vertybė“, – sako D. Urlakis.
Darbdavių investicija į
sveikatinimo projektus, tikėtina, padarytų reikšmingą pokytį ir valstybės
biudžete – Sodros duomenimis, 2013 metais nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų išmokoms mūsų šalyje priskaičiuota suma siekė 57,7 milijonus
litų.