Mokslininkai turi naujų argumentų, įrodančių, jog senatvėje žmogus
nebūtinai paranda gebėjimą protauti. Žurnalo „Neurobiology of
Aging“ straipsnyje skelbiama, kad mokslininkai, ištyrę mirusios 115
metų amžiaus moters smegenis, nerado jose jokių patologinių
pakitimų.
Olandijos ilgaamžė, kurios vardo straipsnio autoriai neskelbia, dar
būdama 82 metų nurodė, kad po mirties jos kūnas turi būti panaudotas
moksliniams tikslams. Sulaukusi 111 metų moteris susisiekė su
mokslininkais ir jai buvo atlikti tam tikri tyrimai.
Atliekant tyrimus, kai moteriai buvo 112 ir 113 metų, ji atrodė
gyvybinga, domėjosi ją supančiu pasauliu, politika ir sportu.
Tyrimo autoriai straipsnyje rašo, jog moteris labai džiaugėsi
galimybe pasitarnauti mokslui.
Būdama 112 ir 113 metų amžiaus, moteris atliko specialius testus, kurių
rezultatai atitiko normas. Ilgaamžei nepasireiškė senatvinės
silpnaprotystės sindromas, ji neturėjo atminties bei dėmesio
koncentravimo problemų. Apskritai jos psichiniai gebėjimai buvo
geresni nei vidutiniškai 60-75 metų amžiaus žmonių.
Kaip ir planuota, moteriai mirus jos kūnas buvo perduotas
mokslininkams. Skrodimo metu aterosklerozės požymių nerasta.
Apžiūrėjus smegenis, nustatyta, jog nukrypimų nuo normos beveik nėra.
Smegenų ląstelių skaičius buvo panašus kaip ir 60-80 metų amžiaus
žmonių.
Be to, smegenyse neaptikta ir anomalijų, būdingų Alzhaimerio ligai.
Šis unikalus atvejis suteikia mokslininkams galimybę tyrinėti bei
ieškoti naujų kelių, kaip išsaugoti senų žmonių smegenų funkcijas.
„Mūsų tyrimas įrodo, kad žmogaus pažintiniai bei protiniai gebėjimai
yra neriboti, todėl bandymai užkirsti kelią senatviniams smegenų
funkcijų pakitimams netolimoje ateityje duos didelę naudą“, –
teigia vienas tyrimo autorių Groningeno universiteto profesorius
Gert Holstege.