Atrodo, ką tik ieškojome būdų ištverti vasaros karščius, o dabar jau šąlame. Gydytojai įspėja: tokia staigi organizmo reakcija į oro permainas gali reikšti ir ligą.
1. Nuo rudeninio oro užgniaužia kvapą. Tai byloja apie kvėpavimo centro sutrikimus. Galimos jų priežastys – apleistas bronchų uždegimas arba pirmieji išeminės širdies ligos simptomai. 
Jei tai bronchai, naudinga būtų apsilankyti pas pulmonologą. Po tokios vasaros, kaip šiųmetė, panašūs kvėpavimo sutrikimai nieko nenustebintų – tiesiog juos reikia gydyti.
Tačiau reakcija į šaltą orą, pasireiškianti kvėpavimo spazmu, taip pat yra ir vienas dažniausių prasidedančios stenokardijos požymių. Ypatingos rizikos grupėje šiuo atžvilgiu yra 45–55 metų vyrai.
Jeigu prie šito prisideda dar ir silpnumas, pablyškimas, pamėlusios lūpos, o esant fiziniams krūviams greitai uždūstate, turėtumėte kuo skubiau keliauti pas kardiologą.
2. Vėjuotu oru įskausta arba ima svaigti galva. Vėlgi variantai gali būti du: arba jums pasireiškė alergija šalčiui (kai plaukų folikulai tampa jautrūs šaltam orui), arba nemalonius pojūčius sukelia galvos smegenų kraujagyslių mikrospazmai. Pastarieji yra pirmasis prasidedančios aterosklerozės signalas (cholesterolio plokštelės kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir jas susiaurina).
Jeigu galvos skausmai ar svaigulys kartojasi dažnai, reikėtų apsilankyti pas neurologą. Taip pat pasidaryti kraujo tyrimą blogojo cholesterolio kiekiui nustatyti.
3. Nepaprastai džiūsta lūpos, vėjas skausmingai nugairina veidą. Tai gali reikšti, kad jūsų organizmas blogai pasisavina riebaluose tirpstančius vitaminus – pavyzdžiui, vitaminą E. Tokių dalykų pasitaiko esant virškinimo sutrikimams ir ypač sergant gastritu.
Medikai pataria: vartodami antacidinius preparatus (vaistus nuo rėmens), jų nepadauginkite. Bet geriausia apskritai neįprasti malšinti skrandžio skausmą jais ar paprastos valgomosios sodos tirpalu – galiausiai nuo to bus tik blogiau. Verčiau susikaupkite ir pasidarykite gastroskopijos tyrimą. Malonu nebus, tačiau tikrai neskaudės ir diagnozė bus greita.
4. Darganotu oru nuolat žvarbstate, šąla rankos. Nepakenktų pasitikrinti skydliaukę. Kai sutrinka jos hormonų gamyba, sutrinka ir organizmo termoreguliacija.
Į hormoninius sutrikimus jautriausiai reaguoja centrinė nervų sistema. Todėl kiti simptomai būna emocinis jautrumas, dirglumas, verskmingumas, nemiga, padidėjęs apetitas, tačiau pastebimai sumažėjęs svoris, o moterims dar ir sutrikęs mėnesinių ciklas.
5. Rytais sunku išsijudinti, jautriai reaguojate į orų kaitą, o bent kiek susinervinus ima daužytis širdis. Tai klasikiniai vadinamųjų vegetatyvinių priepuolių – dažniausiai pasitaikančių vegetatyvinės kraujagyslių distonijos pasireiškimų – simptomai. Šis negalavimas kamuoja daugiau nei 20 proc. moterų ir vyrų. Jeigu paprasčiausi raminamieji vaistai, tokie kaip valerijonas, niekuo nepadeda, reikia apsilankyti pas psichoterapeutą – geriau tokį, kuris specializuojasi gydant ribines būsenas.
6. Ant alkūnių atsirado sugrubusios odos plotų. Tai bendrojo imuniteto susilpnėjimo ir B grupės vitaminų bei vitamino A deficito požymis. Būtinai į savo racioną įtraukite šviežias morkas, žuvies ir galvijų kepenėles, kiaušinius.
Greitai sušvelninti sugrubusią odą padės pašildyto alyvuogių aliejaus kompresai (20 minučių prieš miegą visą savaitę).
7. Dažniau, nei įprasta, lankotės tualete, šlapindamiesi jaučiate diskomfortą. Vyrams tai signalas apsilankyti pas urologą. Nemenka tikimybė, jog tapote prostatito arba cistito auka. Sunku patikėti? Tai dėl to, kad ne visi žinome, jog vyrai, priešingai paplitusiam įsitikinimui, šlapimo pūslės uždegimu – cistitu – serga ne ką rečiau nei moterys.
Pasidarykite šlapimo tyrimą – jis padės išsiaiškinti, yra uždegimas ar ne.
Moterims tokie simptomai beveik visada reiškia cistitą. Arba tai gali būti kiaušidžių uždegimas. Šias ligas dažniausiai išprovokuoja nuolatiniai peršalimai, anginos, ginekologinės problemos. Reikėtų pasidaryti kraujo, šlapimo tyrimą ir, jei prireiks, cistoskopiją.
Tokie negalavimai gydomi gausiai vartojant skysčius ir atsisakant kepto, aštraus, prieskoniais gausiai pagardinto maisto.
Taip pat būtinas antibakterinis ir fizioterapijos kursai.
Skausmą apmalšins vonelės su moliūgų sėklų ar sandalmedžio eteriniu aliejumi.
 
iMed