Šeši klausimai apie žaliąją arbatą

Daugelis žmonių mano, kad šis gėrimas yra vos ne jaunystės eliksyras.
Pabandykime išsiaiškinti, kuo jis iš tikrųjų naudingas ir kokios savybės jam
priskiriamos nepelnytai.

1. Iš ko gaminama žalioji arbata?

Ir žalioji, ir juodoji arbata – to paties augalo, kininės kamelijos arba,
paprasčiau sakant, arbatos krūmo produktas, rašo „Argumentai ir faktai“.
Skiriasi tik surinktų arbatos lapelių apdorojimas. Gaminant žaliąją arbatą
šviežiai surinkti lapeliai yra paveikiami garais, dėl to nesioksiduoja vienas iš
naudingiausių arbatos lapeliuose esančių junginių – epigalokatechino galatas,
kuris ir teikia žaliajai arbatai jos naudingąsias savybes.

Žalioji arbata yra naudinga širdžiai, yra rekomenduojama ribojantiems savo
mitybą ir netgi gali apsaugoti nuo kai kurių psichikos sutrikimų. Juodojoje
arbatoje šio beveik stebuklingo elemento praktiškai nėra.

2. Kodėl žalioji arbata vadinama dietiniu gėrimu?

Apie žaliosios arbatos naudą talijai kalba bemaž visi dietologai. O jų žodžius
patvirtina gausybė mokslinių tyrimų. Amerikiečių mokslininkų duomenys rodo, kad
žalioji arbata greitina medžiagų apykaitą, o tai suteikia galimybę sudeginti
šiek tiek daugiau kalorijų nekeičiant mitybos.

Kitas tyrimas, publikuotas „Mitybos žurnale“, įrodė, jog žaliosios arbatos
vartojimas mažina riebalinių sankaupų susidarymą pilvo srityje. Tyrime dalyvavo
132 žmonės, sergantys nutukimu. Visiems buvo skirta identiška mityba ir nurodyta
laikytis tokios pačios fitneso programos. Skyrėsi tik žaliosios arbatos
įtraukimas arba neįtraukimas į meniu. Paaiškėjo, kad gėrusieji žaliąją arbatą
per mėnesį numesdavo 300 g daugiau nei kiti tiriamieji, be to, jų talijos
apimtis mažėjo dar pastebimiau.

3. Ar tiesa, kad žalioji arbata apsaugo nuo vėžio?

Mokslininkai nepateikia vieningo atsakymo į šį klausimą. Tyrimais įrodyta, kad
žaliosios arbatos ekstraktai gali sulėtinti ir netgi sustabdyti kai kurių
vėžinių ląstelių augimą. Tačiau kol kas nėra įrodymų, kad žaliosios arbatos
vartojimas gali padėti žmonėms pasisaugoti nuo vėžio.

4. Kokioje arbatoje kofeino daugiau?

Be jokios abejonės, – žaliojoje. Be to, kofeino kiekis kai kuriose žaliosios
arbatos rūšyse praktiškai prilygsta šio junginio kiekiui kavoje. Būtent dėl šios
priežasties arbata pasižymi tokiu tonizuojančiu poveikiu, o jos skonis nėra toks
sunkus ir sodrus kaip kavos, todėl daugelis žmonių, norinčių apsisaugoti nuo
mieguistumo ir silpnumo renkasi būtent šį gėrimą.

Be to, manoma, kad arbatos kofeinas yra ne toks kenksmingas kaip kavos. Arbatoje
kofeinas yra surištas su taninais, todėl jo poveikis yra gerokai švelnesnis,
tvirtina mokslininkai.

5. Kiek naudingi antioksidantai?

Manoma, kad antioksidantai yra pati geriausia apsauga nuo senėjimo. Jie mažina
laisvųjų radikalų, kurie naikina mūsų organizmo ląsteles, kiekį. Be abejo, tų
antioksidantų yra žaliojoje arbatoje, tačiau vien dėl noro gyventi amžinai
neverta pradėti piltis litrus šio gėrimo į skrandį.

Esmė tame, kad šios medžiagos mūsų organizmui yra svetimos – mūsų inkstams ir
kepenims reikia gerokai padirbėti norint šias medžiagas suskaidyti ir pašalinti
iš organizmo. Taigi, neribotas susidomėjimas žaliąja arbata gali šiuos organus
gerokai išvarginti. Nederėtų gerti daugiau nei 3-4 vidutinio dydžio puodelių
žaliosios arbatos per dieną.

6. Žalioji arbata pernelyg karti. Kaip įpratinti save ją gerti?

Pabandykite arbatą užplikyti ne verdančiu, o tiesiog karštu vandeniu. Ir lapelių
vandenyje nelaikykite ilgai: normaliam skoniui gauti pakanka 2-3 minučių. Taip
pat norint sumažinti kartumą į arbatą galima įdėti arbatinį šaukštelį medaus.
Bet jokiu būdu ne cukraus, nes tuomet visos jūsų dietinės pastangos nueis šuniui
ant uodegos.