Baigę universitetus, daugelis žmonių kuria napoleoniškus planus: reikia
susirasti gerą darbą ir siekti karjeros aukštumų. Visi pradeda daugmaž vienodai,
tik ne visi pakyla karjeros laipteliais. Vieni sukaupę patirties tampa amato
specialistais, kitiems nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų. Nuo ko priklauso
mūsų pasisekimai ir nesėkmės?
Yra keli dalykai, kurie neretai užkerta kelią į tikslą, rašo askwoman.ru.
1. Noras visiems įtikti
Mamos mus nuo vaikystės moko, kad visuomet reikia padėti draugui. Tačiau kai
kuriose situacijose labiau padėti reikėtų sau.
Pavyzdys iš gyvenimo. Įmonėje dirba dvi draugės – Nataša ir Jana. Jos
buhalterinį darbą atlieka vienodai gerai. Bet Natašą visi gerbia, klausia jos
nuomonės, su ja tariasi, o Janai visuomet atitenka nuobodžios užduotys. Tokio
skirtingo žmonių vertinimo priežastis viena – Jana nemoka atsisakyti pašalinių
darbų. Ji nuolat pasiruošusi ant savo pečių užsiversti svetimą naštą. Taip
nuolat susidaro uždaras smulkių užduotėlių ratas, stabdantis pagrindinę veiklą.
O Nataša priešingai, visuomet griežtai atsisako pašalinio darbo. Būtent už
tvirtą „ne“ ją ir gerbia.
Patarimas: išmokite atsakyti. Stenkitės aiškiai nubrėžti savo darbo ribas.
Atlikite tik savo užduotis ir pernelyg neišsiplėskite. Tuomet visada turėsite
laiko tobulinti savo gebėjimus ir galbūt juos parodyti vadovybei.
2. Noras atlikti visus darbus
Iškart po aukštosios mokyklos baigimo dauguma moterų įsitaiso į darbą. Kai
kurios randa darbą pagal savo specialybę, kai kurios – pagal galimybę. Ir vienu,
ir kitu atveju vadovybei norisi parodyti savo siekį dirbti. Darbas verda, jame
gausu ir profesionalių užduočių, ir atsitiktinių. Tarkime, esate marketingo
specialistė, o jums pateikia užduotį – padaryti keletą dokumento kopijų. Ir tai
– ne vienadienis prašymas.
Iškart kyla mintis: būsiu paslaugi ir mane pastebės. Darbštumą, aišku, pastebės.
Tačiau gali ir prikabinti etiketę „ji daro viską iš eilės“. Kitaip tariant,
užsiima nekvalifikuotais darbais.
Pavyzdys iš gyvenimo. Lena baigė universitetą ir dėl savo specialybės darbo
patirties stokos pradėjo dirbti sekretore. O jau po dvejų metų ji buvo
paaukštinta iki direktoriaus pavaduotojos. Visa paslaptis tame, kad ji nuolat
domėjosi tik tais reikalais, kurie pabrėžė jos profesionalumą. Jai kildavo daug
klausimų įmonės verslo atžvilgiu ir netrukus ji buvo pradėta vertinti kaip
verslo partnerė.
Patarimas: drąsiai rodykite savo sugebėjimus, siūlykite įdomias idėjas. Visuomet
pastebimi tie žmonės, kurie moka pateikti save kaip kvalifikuotą darbuotoją.
3. Valdžia gadina žmogų
Tokia mintis lyg rakštis kirba moters pasąmonėje. O atsirado ji dar ankstyvoje
vaikystėje, kai mergaitę moko būti tik švelnia kaip gėlelė. „Kaip aš tapsiu
valdinga? Argi mane tokią kas nors vertins ir gerbs? Juk moteris turi būti
trapi, švelni ir bejėgė… Panašumas į vyrą atstums ir bendradarbius, ir vyrus“.
Bet argi šios mintys iš tikrųjų teisingos? Vertinant senais standartais, moteris
buvo priklausoma nuo vyro, todėl buvo manyta, kad anksčiau išvardintos savybės
yra visiškai normalus dalykas. O šiuolaikinėje visuomenėje visai nebūtina likti
„bejėge ledi“. Bet tuo pačiu metu svarbu laikytis aukso vidurio ir nebandyti
kopijuoti vyrų elgesio.
Pavyzdys iš gyvenimo. Irina buvo paskirta dirbti skyriaus vadove. Galų gale
išsipildė jos svajonė. Tačiau Irina nebuvo savimi pasitikinti moteris, ji
kompleksus slėpė labai aktyviu naujų pareigų siekimu. Moteris tiesiog švaistėsi
įsakymais – paduok, atnešk, padaryk… Susidūrusi su bendradarbių atsisakymu, ji
išreikšdavo agresyvumą – keldavo balsą, netgi isteriškai rėkdavo.
Irinos valdingumas jautėsi tik jos elgesyje, o darbe ji, bijodama padaryti kokią
nors klaidą, nuolat vaikščiojo pas vadovus patarimo. Kolektyvas manė, jog Irinai
trūksta diplomatinių savybių, lankstumo ir kompetencijos atliekant savo darbą.
Patarimas: moteris vadovo vaidmenyje nebūtinai turi būti panaši į vyrą. Iš
tikrųjų savimi pasitikinti moteris sugeba išlikti moteriška ir patrauklia,
reikiamu momentu geba parodyti valdžią ir tuo pačiu pademonstruoja vadovo
patirtį.
4. Neteisingas elgesys
Atliekant darbą mes kartais net nesusimąstome apie savo žodžius ir elgseną. O
neretai būtent tai pasako daugiau nei pats darbas. Labai svarbu būti dėmesingu
savo poelgiams ir veiksmams. O kaip moterys dažnai elgiasi prieš vadovą vyrą?
Stengiasi flirtuoti, koketiškai šypsotis arba nežino ką atsakyti, reaguoja
lėtai.
Ir ką tai rodo? Seksualumo signalas, pasyvumas, aktyvumo stoka, moteriškų
savybių parodymas, bet ne darbuotojo savybių parodymas. Ir koks rezultatas?
Flirtas ir koketiški moterų veiksmai paskatina tokią pat atsakomąją vyrų
reakciją, o blogiausiu atveju gali kilti agresija.
Parodžius pasyvumą vadovui kyla noras padėti „bejėgei“, atsiranda
nepasitikėjimas. Vadovui vyrui iškart kyla mintys: ar sugebės tokia moteris
susidoroti su rimtomis užduotimis, jei turi tokių „silpnų vietų“?
Pavyzdys iš gyvenimo. Katerina susirado pagalbininkės darbą reklamos įmonėje,
tikėdamasi paaukštinimo iki reklamos vadybininkės. Ji turėjo aukštojo
išsilavinimo diplomą, darbą atlikdavo puikiai, kolegos ją gerbė, vadovas gyrė.
Bet laikas ėjo, o naujų pareigų jai niekas nesiūlė. Vieną nelabai gražią dieną
dirbti reklamos vadybininke buvo pakviesta kita panelė.
Patarimas: svarbiausia – sukurti savo įvaizdį. Išmokti būti pasitikinčia ne tik
savo poelgiais, bet tai išreikšti žodžiais bei judesiais. Kalbėdama pasverkite
kiekvieną žodį, nesikūprinkite, žvelkite tiesiai pašnekovui į akis (jei nesmagu
– žvilgsnį kreipkite į tarpą tarp akių). Prisiminkite visas „smulkmenas“ – jos
yra tai, iš ko ir susidaro įvaizdis.
5. Pasyvus elgesys
Drovumas, minčių nutylėjimas, nepasitenkinimas situacija, darbas griežtai pagal
taisykles niekada neteiks siekiamo rezultato.
Pavyzdys iš gyvenimo. Larisa puikiai atliko savo darbą, o kai skyriuje atsirado
laisva aukštesnė pozicija, ji pradėjo su džiaugsmu svajoti apie naujas pareigas.
Juk ji jau turėjo patirties. Larisa kantriai laukė. Bet rezultatas buvo ne toks,
kokio tikėjosi – vadovas pasamdė darbuotoją iš šalies. Larisa užsiuto ant viso
pasaulio.
Patarimas: po gulinčiu akmeniu vanduo neteka – tokia yra liaudies išmintis.
Pasyvus elgesys – tiesiausias kelias į nesėkmę. Būtina pačiai save rekomenduoti,
nes tai parodo jūsų siekį lipti karjeros laiptais. Sėkmė laukia tik tų, kas
aiškiai suvokia esamus tikslus ir ryžtingai veikia. Jei niekam nieko
neišsakysite, tai vadovui susidarys nuomonė, kad jus viskas tenkina.
6. Emocingumas, pareigos jausmas
Daugelis moterų praleidžia galimybę palypėti karjeros laiptais aukščiau vien dėl
jausmų susiklosčiusios situacijos atžvilgiu. Matydama gerą požiūrį į save,
moteris užsidaro savo jausmuose ir lieka „komforto zonoje“ arba atvirkščiai,
stebėdama agresiją iš vadovo pusės, drebėdama prieš „didelį ir baisų“ ji bijo
išsakyti nuomonę. Dažnai pasisakymus savo atžvilgiu mes suvokiame savaip,
kartais ką nors sugalvojame ir nudažome viską mums patinkančiomis spalvomis. Ir
pradedame viešai rodyti emocijas.
Pavyzdys iš gyvenimo. Daša dirbo vyrų kolektyve. Kiekvieną rytą buvo rengiami
susirinkimai, per kuriuos buvo aptariamas kiekvienas skyriaus vadovas, todėl
nebuvo išskiriama ir Daša. Viršininkas jos atžvilgiu laidė tokius „tvirtus“
žodžius, kad Daša reaguodavo ašaromis ir tokiomis baimėmis, kaip „rytoj mane
atleis“.
Patarimas: jei jau užsigeidėte tapti tikru vadovu ir siekti karjeros aukštumų,
pamirškite visas emocijas ir išmokite būti šaltakraujiška ten, kur to reikia.
Emocijos negali trukdyti protui. Kritiką priimkite garbingai.