+1
-0
+1
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad šiandien, balandžio 11 d., pasaulyje minima tarptautinė sergančiųjų Parkinsono liga diena.
Parkinsono liga po Alzheimerio ligos yra antra, labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga, kuria serga apie 1 proc. vyresnių kaip 65 m. žmonių. Dėl šio susirgimo sutrinka judesiai, nuotaika, pažinimo funkcija, gebėjimas ryti ir bendravimas.
Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad sergamumas Parkinsono liga yra 25,6 atvejai 100 000 gyventojų. Daugelyje išsivysčiusių šalių, atitinkančių Šiaurės Europos šalių gyventojų amžiaus struktūrą, kasmet diagnozuojama nuo 12 iki 20 Parkinsono ligos atvejų 100 000 gyventojų.
Pirminė Parkinsono ligos vystymosi priežastis kol kas nenustatyta. Spėjama, kad gali turėti reikšmės įvairūs veiksniai, pvz., egzogeniniai toksinai – gausus pesticidų ir herbicidų vartojimas, sumažėjęs vitamino E kiekis maiste. Pastarųjų metų tyrimų, analizuojančių cholesterolio ir Parkinsono ligos ryšį, duomenys – prieštaringi. Vieni autoriai nustatė, kad cholesterolio kiekio padidėjimas yra reikšmingas rizikos veiksnys 24–54 m. amžiaus asmenims, bet nerasta šios priklausomybės vyresniems.
Pagrindiniai Parkinsono ligos simptomai
Judesių sutrikimai: raumenų rigidiškumas (sustingimas, sukaustymas), judesių sulėtėjimas (bradikinezė), balso bei kalbos sutrikimai, pusiausvyros sutrikimas, galūnių ir galvos tremoras, motorinių įgūdžių sutrikimas.
Nemotoriniai Parkinsono ligos požymiai:
Neuropsichiatriniai sutrikimai: depresija, baimė, psichozė, demencija, asmenybės pakitimai, hiperseksualumas.
Neuropsichiatriniai sutrikimai: depresija, baimė, psichozė, demencija, asmenybės pakitimai, hiperseksualumas.
Miego sutrikimai: ryškūs sapnai, nemiga, mieguistumas dienos metu, greitų akių judesnių fazės, miego sutrikimai (REM).
Autonominė disfunkcija: vidurių užkietėjimas, impotencija, šlapinimosi sutrikimai, uoslės aštrumo susilpnėjimas, ortostatinė hipotenzija, padidėjęs prakaitavimas, seilėtekis, svorio netekimas.
Skausmas: skeleto ir raumenų, radikoloneuropatinis, distoninis, centrinis, periodinis poreikis judėti.
Regėjimo sutrikimai: neryškus matymas, diplopija.
Kiti: disfagija, disartrija.
Šiuo metu Parkinsono ligos diagnostika remiasi anamnezės ir neurologinio tyrimo duomenimis. Ligos eigai ir sunkumo laipsniui nustatyti plačiai taikoma modifikuota Hoehn ir Yahr stadijų skalė ir Schwab ir England kasdienio gyvenimo veiklos skalė.
Pacientams, sergantiems Parkinsono liga, slauga suteikiama pagal esamą ligos stadiją bei gydant simptomus.
Naudota literatūra:
Henrikas Kazlauskas „Sergančiųjų Parkinsono liga slauga. Klaipėda, 2009.
Lietuvos Parkinsono ligos draugija: http://www.parkinsonas.org/
Henrikas Kazlauskas „Sergančiųjų Parkinsono liga slauga. Klaipėda, 2009.
Lietuvos Parkinsono ligos draugija: http://www.parkinsonas.org/
iMed
