Širdies ligos išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, tačiau daugeliu atvejų jų galima išvengti pasitelkus gyvenant pagal gydytojo rekomendacijas. Kardiologija yra medicinos šaka, kuri nagrinėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligas bei joje dirbantys specialistai teikia patarimus – kaip pasirūpinti svarbiausiu savo organu.
Fizinis aktyvumas
Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių, kuris padeda užtikrinti širdies sveikatą. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai sportuoja, turi mažesnę riziką susirgti širdies ligomis. 2020 metų Amerikos širdies asociacijos (AHA) duomenimis – tik 25% suaugusiųjų atitinka rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį. Pavyzdžiui, 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla, tokia kaip greitas ėjimas, bėgimas ar plaukimas, penkias dienas per savaitę – gali ženkliai pagerinti širdies sveikatą. Net ir kasdienės veiklos, tokios kaip vaikščiojimas laiptais ar darbas sode – gali padėti pasiekti šį tikslą.
Sveika mityba
Mityba tiesiogiai veikia širdies sveikatą ir yra vienas iš svarbiausių faktorių lemiančių bendrą gerovę. Dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, riešutų ir sveikų riebalų – gali ženkliai prisidėti prie cholesterolio kiekio mažinimo ir kraujo spaudimo stabilizavimo. Vaisiai ir daržovės yra turtingi antioksidantais, vitaminais ir mineralais, kurie padeda mažinti uždegimus organizme ir stiprina kraujagyslių sieneles.
Pavyzdžiui, uogos, brokoliai ir špinatai turi daug flavonoidų, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir gali pagerinti kraujotaką. Pilno grūdo produktai, tokie kaip avižos ir rudieji ryžiai, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir suteikia organizmui reikiamų skaidulų, kurios padeda mažinti cholesterolio kiekį.
2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad Viduržemio jūros dieta, kurios pagrindą sudaro alyvuogių aliejus, žuvys ir daržovės – gali sumažinti širdies ligų riziką net 30 %. Alyvuogių aliejus, kaip pagrindinis riebalų šaltinis, yra turtingas mononesočiosiais riebalais, kurie padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio (LDL) kiekį kraujyje, tuo pačiu padidinti ir „gerojo“ cholesterolio (HDL) lygį. Žuvys, ypač riebiosios, tokios kaip lašiša ir sardinės, yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, kurios padeda mažinti širdies ritmo sutrikimus ir uždegimą organizme.
Streso (su)valdymas
Stresas yra dar vienas veiksnys, kuris gali turėti neigiamą poveikį širdies sveikatai. Tyrimai rodo, kad lėtinis stresas gali padidinti kraujo spaudimą ir sukelti širdies ligas. 2019 metų tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie praktikuoja streso valdymo metodus, pavyzdžiui, meditaciją ar jogą – turi žymiai geresnę širdies sveikatą. Pavyzdžiui, kasdieninė meditacija net 10–15 minučių gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti bendrą savijautą.
Nerūkykite!
Rūkymas yra vienas iš pagrindinių širdies ligų rizikos veiksnių. Rūkančiųjų rizika susirgti širdies ligomis yra beveik du kartus didesnė nei nerūkančiųjų. Tiesa, gera žinia ta, kad net ir nustojus rūkyti – širdies ligų rizika pradeda mažėti.
Reguliarūs sveikatos patikrinimai
Reguliarūs sveikatos patikrinimai padeda anksti nustatyti galimas problemas ir imtis veiksmų. Kraujo spaudimo, cholesterolio lygio ir gliukozės tyrimai gali atskleisti rizikos veiksnius, kuriuos galima valdyti gyvenimo būdo pokyčių pagalba.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į individualius sveikatos rodiklius, nes kiekvieno žmogaus situacija yra unikali. Reguliarios konsultacijos su gydytoju ir savalaikiai tyrimai gali padėti identifikuoti galimas problemas anksčiau ir užtikrinti, kad būtina intervencija būtų taikoma laiku. Galiausiai, užtikrinus visapusišką požiūrį į sveikatą – galima ne tik sumažinti širdies ligų riziką, bet ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę, džiaugtis energingesniu ir aktyvesniu gyvenimu. Rūpindamiesi savo širdimi – rūpinamės ne tik savimi, bet ir artimaisiais, suteikiama jiems gerą jiems pavyzdį, kaip sveikas gyvenimo būdas gali atnešti ilgalaikę naudą.
