Jau beveik įprasta, kad ką tik sauskelnes segėjęs mažylis pažįsta vieną kitą
raidelę. Kai kurie net skaito. Kas tai – vaiko talentas ar nenuilstančios mamos
pastangų vaisius? Apie mažąją trejų su puse metukų mokinukę, jau daugiau kaip
mėnesį skaitančią knygeles, pasakoja mama Sondra Fenner.
Smalsi mažylė
Faustai metukai ir keli mėnesiai. Prieš einant miegoti jai patinka vartyti
knygeles. Pirštuku beda į raidelę ir klausia: „Kas čia?“ Mergaitės dėmesys
raidelėms paskatina įsigyti medinių kaladėlių, kartoninių kortelių su abėcėle ir
kitokių žaidimų. Visų raidelių iškart nerodau, tik keturias. Kai jas išmoksta,
pridedu dar dvi. Dukrytei ypač patinka knygelėje išsirinkti raidę, ją įsižiūrėti
ir kuo greičiau nubėgus iki šaldytuvo atnešti tokią pačią magnetinę. Judriai
mergaitei toks „pasilakstymas“ – tikra pramoga.
Domėtis ankstyvuoju ugdymu taip pat paakino mano, pedagogės, išsilavinimas.
Įsigijau amerikiečio Gleno Domano knygą „How To Teach Your Baby To Read“ („Kaip
išmokyti vaiką skaityti“). Čia rašoma, kad vaikas greičiausiai visko išmoksta
per pirmus šešerius gyvenimo metus, kai smegenys auga sparčiausiai. Taip pat kad
ankstyvasis ugdymas nulemia aukštesnį intelektą suaugus, vai-kas labiau pasitiki
savimi, lengviau bendrauja, jį lydi didesnė sėkmė nei kitus. Ir jei tėveliai
neugdo, vaikas lieka neišnaudojęs daug gali-mybių.
Išmonė ir visažinis internetas
Faustai metukai ir aštuoni mėnesiai. Užsidegusi amerikiečio idėjomis, puolu
gaminti dideles korteles su raudonais žodžiais (mažo vaiko rega dar nėra gera).
Metodiką paįvairinu savo sugalvotais žaidimais. Korteles su gyvūnų pavadinimais
sudedu ant grindų, abi su dukryte ieškome tokių pačių gyvūnų tarp žaislų.
Mergaitė linksmai braukia pirštuku ties žodžiu kortelėje ir sako „čia liūtas“,
ant žodžio pastato žaisliuką ir pakartoja „ir čia liūtas“. Veiksmažodžius
kabiname ant sienų ir linksmai iliustruojame: jei ant sienos žodis „šoka“ – abi
pašokame, jei „šluoja“ – tuoj prasisukame kambary su šluota…
Netrukus korteles paįvairinu Faustutės ir jai svarbiausių žmo-nių nuotraukomis,
pagaminu ir kartoninių albumėlių. Tarkim, vienoje lapo pusėje parašau Faustos
draugės vardą, o kitoje priklijuoju jos nuotrauką (žodį rodau pirmiausia, kad
atkreiptų dėmesį ne į paveikslėlį, o į raides). Kortelėse atsiranda ir gyvūnų
pavadinimų su iliustracijomis, nes mergaitei labai patinka įvairūs žvėriukai.
Niekaip negaliu atsistebėti Faustos entuziazmu ir džiaugsmu. Ji net nesusimąsto,
kad šie žaidimai – skaitymo mokykla. Nors G.Domano metodika draudžia vaiką
kamantinėti, ko išmoko, bet jau po gero mėnesio pastebiu, kad Fausta įsidėmėjo
nemažai žodžių. Jos laimėjimus užrašau dienoraštyje ir kuriu daugiau žaidimų su
tais, kuriuos blogiau įsiminė.
Sesytė ir mokyklėlė
Faustai dveji metukai ir du mėnesiai. Gimsta sesutė ir man labai trūksta laiko,
todėl skaitymo mokykla mūsų namuose vos neužsidaro. Kartais ko nors ieškodama
netyčia ištraukiu žodžių korteles, Fausta, prisiminusi gerus įspūdžius žaidžiant
su mamyte, pradeda net šokinėti iš džiaugsmo. Todėl nutariu toliau domėtis
ankstyvuoju skaitymu.
Kai mažylė Fiona dieną miega, naršau internete ir aptinku Roberto C.Titzerio
metodą ir jo sukurtus puikius DVD. Bežiūrėdami anglų kalba kalbantys vaikai gali
mokytis skaityti. Fausta angliškai kalba su savo tėčiu (jis amerikietis), tad
pamaniau, kad pravers. Kelias geras idėjas pasiimu iš Montessori darželio,
kuriame vaikai išmoksta skaityti kopijuodami žodžius, bandydami juos sudėlioti
iš magnetinių ar kitokių raidelių. Naujasis žodžių žaidimas Faustutei be galo
patinka. Kol mažąją dukrytę stengiuosi užsupti pietų miegelio, Faustutė
prikopijuoja daugybę žodžių ant kortelių, paskui jas kur nors pakabiname. Ji
labai didžiuojasi, kad pati moka pagaminti kortelių.
Nors teigiama, kad iki trejų metų smulkieji rankų raumenys dar nepakankamai
išsivystę rašyti, suprantu, kad tai asmeniška. Faustutė kuo puikiausiai rašo
žodžius, kartais prašo pasakyti kokį nors žodį paraidžiui ir jį užrašo. Tada
oriai braukia pirštuku ties žodžiu, vaizduoja, kad skaito. Tai buvo abiejų mūsų
svajonė…
Svajonė pildosi!
Faustai treji su puse. Vieną dieną parodau, kaip lėtai tęsiamas raides galima
sieti į skiemenį, pvz, aaaaaaaššššššš. Ir tą pačią dieną mergaitė jau skaito!
Liejasi džiaugsmas, ji skaito žodį po žodžio ir vis prašo: „Mamyte, užrašyk dar
vieną. Aš jį tikrai perskaitysiu!“
Nuperku skaitymo pradžiamokslius „Zylutė“ ir „Genelis“, skirtus keturmečiui ir
penkiamečiui. Šiek tiek pažaidusi su žaislais, Fausta pareiškia: „Mamyte, noriu
skaityti!“ Žino, kad tikrai neatsi-sakysiu paklausyti, kaip ji skaito…
Faustutė net svajoja tapti mokytoja ir raidelių išmokyti sesę. Fiona jau
mėgdžioja Faustą ir taip pat „skaito“, taria raides, bet moka mažiau nei mokėjo
tokio amžiaus jos sesė. Kiekvienam savas laikas…
Knygeles Fausta įveikia per 1,5 mėn. Ką ji veiks pirmoje klasėje? G.Domanas mano,
kad vaikas nuobodžiauja lygiai tiek pat, kiek ir kiti klasės vaikai, nemokantys
skaityti. Viskas priklauso nuo mokytojo. Bet mes svajojame apie namų mokyklą,
kuri labai populiari JAV. Lietuvoje namie mokomi tik ligoniukai, o JAV visi
jaučiantys atsakomybę tėvai savo vaikus gali mokyti patys, moky-toja vaiko
žinias patikrina testais.
Mokosi ne tik skaityti
Šalia kaladėlių visada būna ir Faustos lėlytės. Kaip ir visi vaikai, ji žaidžia,
stato smėlio pilis, eina pasivaikščioti, suptis, karstytis, tėtis ją vežioja
dviračiu, abu tapo, minko plastiliną. Tad skaitymas, žodžių rašymas,
skaičiavimas – tik dalis jos veiklos. Dukrytę vedu ir į dailės, smuiko bei
dainavimo pamokėles. Viskas jai sekasi puikiai, dainuoja savo kūrybos daineles.
Tikiu ankstyvojo ugdymo nauda, tad jau po kelių mėnesių, kai įgus skaityti
lietuviškai, mokysiu anglų abėcėlės. Internete esu nusižiūrėjusi labai gerą
mokomąją fonetikos programą su animaciniais filmukais.
Nors intelektinė žmogaus gyvenimo sritis labai svarbi, mūsų šeima labiau vertina
dvasinę. Žinios mums tik padeda orientuotis ieškant tikrųjų vertybių, kurias
mums suteikia Aukščiausiasis. Kiekvieną vakarą eidama miegoti Faustutė jam
padėkoja už šeimą, draugus, duoną kasdienę, knygutes ir meškučius. Nėra nieko
gražesnio už tyrą mažo vaiko maldą…
Ankstyvo skaitymo pliusai mamos akimis
*Savo vaikišką patirtį Faustutė pildo jau mažiau priklausydama nuo suaugusiųjų
valios. Jai nereikia pusdienį laukti, kol paskaitysiu pasakėlę. Iš lentynos
traukia knygeles ir pati skaito. Didėja Faustos savivertės jausmas ir drąsa.
*Mokydama dukrelę patenkinu savo intelektinius poreikius, nors būnu namie ir
auginu vaikus.
• Labai sustiprėja mano ir dukters ryšys, nes žaisdamos patiriame daug gerų
įspūdžių. Tai mūsų abiejų bendras laimėjimas, darbas, patirtis ir investicija.
Fausta visada žinos, kas buvo pirmoji jos mokytoja, o aš niekada nepamiršiu
protingos, jausmingos mokinės. Pačios nuostabiausios pasaulyje! Nė vienas kitas
mokinys taip džiaugsmingai, kūdikiškai krykštaudamas nesutiktų mano žaidimų.
Vaikas taip reaguoti gali tik į savo mamytės sugalvotus žaidimus. Tik ji žino,
kas jam teikia daugiausia malonumo, mato, kada yra pavargęs, blogai jaučiasi ar
nenusiteikęs mokytis. Tik mama, su vaiku būnanti visą dieną, atranda
tinkamiausią laiką protinei veiklai.
Ką sako patirtis
Aplink mažylius nėra žodžių, todėl jie ir neskaito. Patikėkite, jiems labai
patinka mokytis skaityti, nes mėgsta dėmesį, žaidimą ir pagyras. Ir jei mokytis
smagu, tai jiems teikia džiaugsmo, mokymąsi supranta kaip žaidimą. G.Domano
metodas moko mažylius skaityti iškart greituoju būdu, net neskiemenuojant (kaip
suaugusieji), todėl greitai gali pajusti skaitymo džiaugsmą. Bet aš ir Fausta
šio metodo nepatikrinome iki galo, išbandėme kelis, nes naršydama internete
radau informacijos dar ir apie švedų lingvistės tyrimus bei ruso Pavelo
V.Tiulenevo ankstyvojo skaitymo metodiką, pagal kurią kūdikiai mokomi skaityti
siejant raides. Manau, visi būdai yra geri, nes visi žaidimai su raidėmis ir
žodžiais skatina vaiką mokytis skaityti daug anksčiau nei pirmoje klasėje.
Tačiau jei mama pasirenka vieną būdą, tinkamiausią sau ir vaikui, o ne visokių
po truputį, būna mažiau painiavos.