Slaptas stresas: aptikti ir nukenksminti

Visi mes skundžiamės, kad gyvenimas kupinas stresų. Iš tikrųjų tų stresų yra
netgi daugiau nei mes suvokiame: pats pavojingiausias stresas – toks, apie kurį
mes net neįtariame, rašo žurnalas "Zdorovje".

Yra toks anekdotas: tėvai anksti grįžta namo ir užtinka savo sūnelį lovoje su
panele, nedviprasmiškoje padėtyje.

„Kad jį kur velnias. Įkliuvau. Nejaugi dabar teks tuoktis?“, – galvoja
sūnus.

„Laiku gimdytojai atėjo. Dabar jis jau neišsisuks“, – galvoja panelė.

„O ji visai nieko“, – geriau įsižiūrėjęs pagalvoja tėvas.

„Stora karvė, na kaipgi ji guli! Juk berniukui nepatogu!“, – pyksta mama.

Šis anekdotas tiesiogiai susijęs su mūsų straipsnio tema. Kaip? Suprasite
vėliau. O kol kas – susipažinkite: slaptas stresas.

Tėtis išgėrė nuodų

Slaptas arba lėtinis stresas kyla tuomet, kai mumyse susikaupia slopinamų (ir
dėl to nesuvokiamų) emocijų, kurios mus atrodo gėdingos arba nederamos.
Pastebėta, kad kuo ryškesnės ir stipresnės emocijos slopinamos, tuo ilgiau
trunka šis slopinimo procesas ir tuo liūdnesnės būna pasekmės.

Įsivaizduokite, kad užkaitėte garinį puodą, o garų išėjimo skylutę aklinai
užkimšote.

Tikriausiai nutuokiate, kas po kurio laiko atsitiks puodui? Maždaug tas pats
vyksta ir žmogaus dvasios erdvėje: iš apačios šildo emocijos, o iš viršaus
spaudžia trys stiprūs socialiniai jausmai: gėda, kaltė ir baimė.

Psichoterapeutai mano, kad šie jausmai yra patys „nuodingiausi“, labiausiai
kenkiantys asmenybei. Vidinė įtampa kaupiasi, stiprėja – ir štai jums
rezultatas: netikėtas sprogimas arba depresija.

Grįžkime prie mūsų anekdoto herojų. Kaip manote, kuriam iš jų gresia slaptas
stresas? Teisingas atsakymas – tėčiui. Kodėl? Ogi todėl, kad jis niekada garsiai
neišsakys savo minčių ir ilgai su jomis kankinsis.

Likusiems paprasčiau: sūnelis užvirs ir tučtuojau nuleis garą, panelė apskambins
savo drauges ir pasidalins įspūdžiais. Mama tikriausiai kurį laiką piktinsis,
pabars sūnelį ir nusiramins. O tėtis taip ir liks vienumoje su savo
seksualiniais troškimais, kurių iš bailumo netgi sau nepripažįsta.

Deja, kartais niekas negali mūsų apsaugoti nuo slapto streso įtakos – tiesiog
dėl to, kad kartais nesugebame išsiaiškinti, kas vyksta mūsų dvasioje ir ko iš
tikrųjų norime. Štai keturi scenarijai, kurie gali būti taikytini bet kam.

Scenarijus Nr. 1: „Visa diena šuniui ant uodegos“

Pakeliui į darbą autobuse prie Antano prikibo girtų jaunuolių grupelė:
kabinėjosi, norėjo išprovokuoti muštynes. Į darbą jis atvažiavo visas kaip
nesavas, visą dieną nervinosi dėl menkniekių, buvo nedėmesingas…

Nenuostabu, kad vakare, grįžtant namo, jis paslydo ir stipriai nikstelėjo koją,
o vėliau dar išsiliejo ant namiškių. Į visus klausimus „Tai kas gi nutiko?“
jaunuolis nieko tiesiai neatsakė: buvo gėda. Juk jis vyras, o negalėjo
susitvarkyti su vaikėzais. Ir apskritai, vyrai juk nesiskundžia.

Scenarijus Nr. 2: „Nelabai ir norėjosi“

Iki 32 metų Marija taip ir neištekėjo, bet už tai susikūrė sau nepriekaištingą
karjerą. Protinga, žavi, energinga mergina patiko daugeliui, bet rimti santykiai
nesisekė. Marija iš pirmo žvilgsnio dėl to per daug nesinervino, bet buvo arti
nevilties: jai atrodė, kad joje yra kažkoks trūkumas, kad ji pati „kažkokia ne
tokia“, kad kolegos šnabždasi jai už nugaros ir paslapčia tyčiojasi iš jos
vienatvės. O kai kilo romano perspektyva, Marija numojo ranka – „vis vien nieko
gero iš to nesigaus, o man ir taip gerai“, – ir pasinėrė į naujo verslo projekto
vykdymą.

Užkrečiama emocija

Slaptas stresas, kankinantis vieną iš šeimos narių, neišvengiamai paveiks ir jo
namiškius. Psichologai nustatė, kad pastariesiems dėl to netgi gali prasidėti
fizinės negalios: kraujospūdžio šokinėjimai, širdies ritmo sutrikimai, galvos
skausmai, nervinės prigimties alergijos, vegetatyvinės distonijos priepuoliai,
medžiagų apykaitos sutrikimai (dėl kurių gali prasidėti nutukimas ar
aterosklerozė). Bet šeimoje slapti stresai ir gydomi geriausiai: viena iš
veiksmingiausių priemonių – išsipasakoti šeimos nariams, papasakoti, kas graužia
širdį.

Scenarijus Nr. 3: „Aš pralaimėjau. Aš pasiduodu!“

Pirmasis Ingos nėštumas netikėtai baigėsi persileidimu ir nuo to laiko ji jau
daug metų nesiryžta bandyti dar kartą. Kankina baimė, kad viskas pasikartos,
gėda kaltės jausmas – „aš nesugebėjau tokio moterims įprasto dalyko“.

Scenarijus Nr. 4: Klaidinga diagnozė

Gydytojai Olgai įtarė onkologinį krūties procesą ir jai neatsargiai apie tai
prasitarė. Pakartotinai atlikus tyrimus, diagnozė buvo atmesta, bet medicininės
klaidos auka ir toliau galvojo, kad ji pasmerkta. „Suklydo pirmą kartą – tai
kodėl gi negalėjo suklysti ir antrą?“, – galvojo moteris. Ji užsidarė savyje,
atitolo nuo žmonių ir netgi pradėjo rimtai galvoti apie savižudybę.

Kaip sau padėti?

Jūsų užduotis – „pragręžti skylutę garų puode“, nuleisti garą, leisti
„nuodingiems jausmams“ išeiti į išorę.

• Pradžiai pripažinkite sau, kad šie jausmai egzistuoja. „Taip, visą dieną darau
nesąmones dėl kažkokių idiotų autobuse“, „Taip, jaučiuosi nenaudinga ir bloga
tik dėl to, kad neturiu vyro“. Jūs jau jaučiate, kad jūsų minčių eiga
neteisinga?

• Pasistenkite suprasti, ko iš tikrųjų norite ir kodėl. Galbūt šeima jums tikrai
nereikalinga, o visi šie nervinimaisi – tik dėl noro neišsiskirti iš socialinių
stereotipų: moteris negali būti vieniša?

• Mintimis apgalvokite scenarijų apie tai, kas būtų, jei „gėdinga“ arba
bauginanti situacija vystytųsi iki savo logiškos pabaigos. Jūs taip ir
neištekėjote – kaip konkrečiai atrodys jūsų gyvenimas? Kas jus baugina? Ar
tikrai tai taip baisu, kaip jums atrodo?

Raskite saugų būdą mažinti įtampą. Kažkas norės devynis prakaitus išlieti
treniruoklių salėje, kažkas gerai išsiverks, padaužys pagalvę, o vėliau gerai
išsimiegos, kažkas pasiprašys atostogų ir išvyks į kelionę. Būdų daug –
atraskite sau tinkamą.

• Leiskite sau pasidalinti pergyvenimais su artimaisiais – tėvais, draugėmis ar
vyru. Stoiškumas reikalingas tik odontologo kėdėje, bet visai nepageidautinas,
kai kankina lėtiniai stresai. Juk dėl stoiškumo prarandate draugų paramą,
galimybę į viską pažvelgti kitaip, dėl jo nyksta jūsų dvasinės ir fizinės jėgos.
Ar tai būtų priežastis, ar pasekmė, bet kokiu atveju dėl socialinės izoliacijos
prasideda depresija.

Jei tai jums nepadeda, kreipkitės pagalbos į psichoterapeutą. Tai visai
negėdinga ir neparodo jūsų silpnumo: juk nesigėdintumėte meistrams nunešti
sugedusio garų puodo?