Slyvos

Lietuvoje slyvos pradeda nokti rugpjūčio viduryje ir baigia rugsėjo
pabaigoje. Kuo ilgiau uogos išbūna ant medžio, tuo daugiau sukaupia vitaminų bei
kitų biologiškai veiklių medžiagų.

Nepriklausomai nuo veislės, natūraliai prinokusiuose slyvose yra visų, išskyrus
B12, B grupės vitaminų, nedaug vitamino C, karotino, o vitamino E kur kas
daugiau nei vyšniose, apelsinuose, mandarinuose ar kriaušėse. Slyvose
mineralinių medžiagų yra daugiau nei obuoliuose ir kriaušėse.

Slyvos – puikus dietinis produktas, kurio kasdien suvalgius po 200 g pagerėja
nuotaika, savijauta, be to, netenkama kelių kilogramų svorio.

Pusės metų kūdikiams reikėtų duoti 30-50 ml sulčių arba tyrelės, kuri ruošiama
prieš pat vartojimą ir ypač tinka kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo. Jas
galima ir sumaišyti su obuolių, kriaušių ar morkų tyrėmis ar sultimis.

Verta prisiminti:

* vaikams iki 4 metų slyvos duodamos išėmus kauliuką,
* gerai prinokusiuose uogose prie kauliuko galima aptikti 1-2 kirmėlaites, todėl
pažeistas minkštimas išmetamas,
* slyvų sultimis, tyre tinka gardinti įvairias košes, jogurtus, varškę, ledus,
bandeles,
* iš slyvų gaminamos įvairios pikantiško skonio uogų ir vaisių mišrainės.

Naudingiausios yra šviežios, vidutinio dydžio slyvos, kurių kauliukas lengvai
atsiskiria nuo minkštimo. Šios uogos tinka ir šaldymui, kuomet žūsta mažiau
biologiškai veiklių medžiagų, nei džiovinant, verdant, kepant.

Geriausia slyvas šaldyti be kauliukų ir nedideliuose maišeliuose, o atšildytas
tuojau pat suvalgyti.

Slyvas džiovinti reikia iškūrentoje krosnyje arba protarpiais pakaitinamoje
dujinės ar elektrinės plytelės praviroje orkaitėje. Gerai išdžiovintos slyvos,
neturi būti sudegusios, iš jų nesisunkti sultys ir nebūti trapios.

Sumani šeimininkė iš šių uogų be vargo pasigamina pačių įvairiausių patiekalų,
pyragų, kepsnių su mėsa, kompotų ar uogienių.

Svarbu:

slyvų kauliukų branduoliai nevalgomi, nes iš juose esančių medžiagų, veikiant
virškinimo fermentams, susiformuoja nuodinga vinilinė rūgštis.