Juodas, pieninis arba baltas, paskanintas riešutais, mėtomis ar pipirais
šokolado gabalėlis palaimingai slystantis gomuriu dažnam asocijuojasi su
teigiamomis emocijomis, malonumu ar mažyte nuodėme, kuriai kur kas dažniau
neatsispiria moterys.
Esu smaližė. Niekada nepraleidžiu progos paskanauti šokolado. Tačiau aplink
tik ir girdžiu, kad šokoladas kenkia dantims, aplink pilvą augina papildomus
kilogramus, skatina spuogų atsiradimą ir panašiai. Tačiau man jis toks skanus.
Norėčiau sužinoti, kuris vertingesnis – pieninis ar juodasis? Ar tiesa, kad kuo
didesnis kakavos kiekis šokolade, tuo jis geresnis?
Diana
Atsako technologijos mokslų daktarė Virginija Javorskienė
– Nors daugeliui šokoladas asocijuojasi su saldžiu desertu, tačiau jis gaminamas
iš kakavos pupelių, kurios nė iš tolo neprimena visų pamėgto saldumyno skonio.
Iš tikrųjų jos yra karčios, o sukramčius net sutraukia burną. Todėl smagurių
mėgstamam skanėstui cukrus reikalingas kaip mėsai druska.
Taigi dantis gadina visai ne šokoladas, o cukrus. Todėl gamintojai balansuoja
tarp to, kas skanu ir sveika. Kakava ir kakavos sviestas yra pagrindiniai ir
brangiausi šokolado ingridientai.
Gaminant įvairių rūšių – baltą, juodą ar pieninį – šokoladą dedami skirtingi
kakavos ir cukraus kiekiai. Pavyzdžiui, juodojo šokolado sudėtyje yra ne mažiau
kaip 35 proc. kakavos produktų.
Aukštesnės kokybės juodajame šokolade – ne mažiau kaip 43 proc. kakavos
produktų, o dar aukštesnės kokybės juodajame šokolade būna tik keli procentai
cukraus, visa kita – kakavos produktai. Norėdami pabrėžti šokolado vertingumą,
gamintojai kakavos produktų kiekį labai aiškiai deklaruoja ant pakuotės.
Pavyzdžiui, užrašas “70 proc.”, esantis šalia gaminio pavadinimo, reiškia, kad
šokolado sudėtyje yra ne mažiau kaip 70 proc. kakavos produktų, o cukrui lieka
tik 30 proc. Tuo tarpu pieniniame šokolade cukrus sudaro apie 40-50 proc., be
to, dar dedama pieno miltelių, o kakavos produktai sudaro 25-30 proc. Taigi
lyginant pieninį ir juodąjį šokoladą pastarajame bus daugiau kakavos ir mažiau
cukraus. Pieninis galbūt saldesnis ir gardesnis, tačiau naudos – mažiau.
Pirkdami juodąjį šokoladą būtinai atkreipkite dėmesį į kakavos kiekį. Geriausia
rinktis tokį, kuriame kakava sudaro 70 proc. Ypač svarbu atsižvelgti, kiek ir
kokios rūšies riebalų šokolade esama. Patartina nesirinkti produkto, kuriame yra
palmių ar kokoso aliejaus arba pieno riebalų.
Rinkitės tokį šokoladą, kuriame dominuoja kakavos sviestas – nes jis, kitaip nei
kitos rūšies riebalai, neskatina cholesterolio susidarymo. Be to, kuo daugiau
kakavos produktų, tuo šokoladas vertingesnis, sveikesnis bei jo kokybė
aukštesnė. Jeigu rūpinatės savo figūra ir skaičiuojate kiekvieną kaloriją,
neturėtumėte pamiršti, kad net ir paties juodžiausio šokolado turėtų būti
skanaujama su saiku.
Kakavos pupelės yra labai maistingos ir kaloringos
Maždaug pusę maistingųjų medžiagų sudaro riebalai, kitaip dar vadinami kakavos
sviestu. Iš jų gaminamas gardumynas, gydytojų teigimu, apsaugo nuo širdies ir
kraujagyslių ligų, greitai nuima nuovargį, turi natūralių antidepresantų, taip
pat naudingų medžiagų: kalio, mangano, geležies, cinko, magnio. Be to, jis
reguliuoja hormonų pusiausvyrą. Tačiau tai nereiškia, kad šokoladas yra maisto
pakaitalas ar vaistas nuo įvairiausių ligų. Tai malonumas, kuris turi teigiamų
savybių.
Mokslininkai teigia, kad juodajame šokolade yra efektyvių natūralių augalinių
medžiagų, vadinamų antioksidantais, kurios saugo organizmą nuo senėjimo. Jų yra
daugelyje kitų produktų. Tai maistas ir gėrimai, pagaminti iš augalinės kilmės
produktų, pavyzdžiui, vaisių, daržovių, sveikų grūdų, pupelių, žirnių ir lęšių,
kakavos, kavos bei arbatos. Jie teikia įvairios naudos, tačiau visi turi bendrą
veiksmingą savybę – stiprina natūralią organizmo apsaugą.
Polifenoliai yra viena didžiausių antioksidantų grupių, kurių gausu kakavos
pupelėse. Be to, šokolado sudėtyje yra tų pačių medžiagų, kurias gamina
įsimylėjusio žmogaus organizmas. Todėl ne veltui jis laikomas vienu pačių
stipriausių afrodiziakų.
Tai įdomu
Majų civilizacijos atradimas
Šokoladas pasaulyje pirmiausiai atsirado kaip gėrimas. Manoma, kad pirmąjį
šokoladą maždaug prieš 2 tūkst. metų pagamino majai. Nuo to laiko įvairiausios
jo variacijos su skirtingais priedais tapo populiarios pasaulyje.
Majams šokoladas simbolizavo ne tik prabangą, bet buvo laikomas šventu gėrimu, o
mėgautis juo galėjo tik vadai. Skanaudavo jį puotų, įvairių susirinkimų metu
kaip nuotaiką keliantį bei energijos suteikiantį patiekalą. Archeologiniais
tyrimais įrodyta, kad smaguriavę šokoladu majai buvo stiprios sveikatos, gyveno
ilgiau už kitų tautų atstovus. Dėl to daromos prielaidos, kad šokoladas ne tik
malonumas, bet ir nauda organizmui.
Svarbiausia – kakavos sviestas
Šokolado neįvertinsi jokiais kitais parametrais, tik skoniu. Atidarius dėžutę ar
išvyniojus, turi sklisti geras aromatas, neturi dominuoti priedų kvapai. Geros
kokybės šokoladas minkštas, švelnus, lengvai tirpsta burnoje.
Brangiausi šokolado ingredientai kakava ir kakavos sviestas. Nuo jo priklauso
šokolado aromatas ir skonis. Būtent dėl kakavos sviesto, vos tik įsidėjus
šokolado plytelės gabaliuką į burną iš karto pajuntamas skonis.
Be to, manoma, kad į kavą ar arbatą nuolat dedant po gabalėlį kakavos sviesto
galima greičiau įveikti peršalimo ligas. Kai kakavos sviestas išspaudžiamas,
pupelių miltai pasidaro sausi ir birūs. Tikras šokoladas gaminamas maišant
kakavos miltelius, kakavos sviestą, cukrų ir kitus ingredientus.
Kartais į šokoladą dedama kakavos sviesto pakaitalo (augalinių riebalų), tačiau
jo negali būti daugiau nei 5 proc. Jei augalinių riebalų yra daugiau, šokoladas
turi būti vadinamas saldžiąja plytele. Lyginant su kitais pakaitalais kakavos
sviestas atsparesnis oksidacijai. Todėl šokoladas su kakavos sviestu daug
kokybiškesnis, jo tinkamumo vartoti laikas ilgesnis.
Iš ko atsiranda šokoladas
Šokoladas gaminamas iš kakavmedžio sėklų, kurios slepiasi sultinguose vaisiuose.
Nuskinti vaisiai sudedami ant bananų lapų padėklų ir paliekami fermentuotis. Tuo
metu apyvaisis, kuriame slepiasi pupelės, suminkštėja, o pačios pupelės pasidaro
tvirtos. Pasibaigus šiam procesui, pupelės atskiriamos, rūšiuojamos ir
pradedamos džiovinti. Po to atvežamos į fabriką, kur prasideda šokolado gamybos
magija.
Pirmiausia kakavos pupelė sutrinama ir susmulkinama, gaunama skysta tyrė, kitaip
dar vadinama trinta kakava. 50 proc. šios masės sudaro riebalai, kurie vadinami
kakavos sviestu.
