Šiose lapinėse daržovėse gausu baltymų, cukraus, mineralinių druskų, jodo,
vitaminų C, B, B, P, K, E, folio rūgšties, karotino, geležies. Jos teigiamai
veikia nervų sistemą, stabdo senėjimo procesus, ugdo vaikų pažintinius
gebėjimus, itin naudingi intensyviai protinį darbą dirbantiems žmonėms.
Nereikia ilgai virti
Iš lapelių gaminamos įvairios salotos, verdamos sriubos, ruošiamos tyrelės ir
padažai. Ši daržovė labai tinka įdarams, yra apkepų sudėtinė dalis. Tai
klasikinis garnyras prie žuvies bei mėsos patiekalų. Špinatus kaip rūgštynes
galima konservuoti (konservuotoje tyrėje išsilaiko vitaminas C ir karotinas).
Sultimis dažomi įvairūs patiekalai ir konservai (pvz., konservuoti žirneliai).
Špinatų užsišaldžius, juos galima valgyti visus metus. Norint išsaugoti visas
vertingąsias savybes, šaldyti reikėtų vos nuskintus lapelius. Dvi paras
šaldytuve palaikyti špinatai praranda trečdalį, o kambario temperatūroje – net
80 proc. vitamino C.
Paruoštus špinatų patiekalus būtina laikyti šaltai, nes šiltoje terpėje per
24–48 val. iš nitritų, veikiant bakterijoms, susidaro nitratai – mūsų organizmui
nuodingos druskos. Beje, šios druskos nesusidaro, jei špinatų patiekalas yra
šiek tiek pagardinamas cukrumi.
Špinatų lapų nereikia ilgai virti, užtenka juos pakaitinti 5 min. atvirame inde
(tuomet išlieka žalia špinatų spalva).
Kad išliktų būdingas skonis, troškinama be vandens: špinatai į puodą dedami
dalimis ir nuolat maišomi, kad neprisviltų, kol iš lapų išsiskiria sulčių.