Sportuojant gerėja ne tik fizinė, bet ir emocinė žmogaus savijauta, nuotaika būna pakili, todėl šis užsiėmimas tikrai vertas kiekvieno dėmesio . Ir visai nesvarbu, ar jums 16-iolika, ar 55-eri, – po treniruotės jausitės geriau. Kad būtume sveiki, veiklūs, turime rasti laiko atsipalaiduoti nuo kasdieninės įtampos, skirti laiko sportui. Tai padės tapti sveikesniems, sėkmingiau spręsti gyvenimo problemas.
Tai, kad sportas teigiamai veikia žmogaus emocinę būseną, žinoma nuo seno: pagerėjusi nuotaika ir padidėjusi energija – tarp savęs labai susiję dalykai. Sportuojant organizmas gamina medžiagas, kurios leidžia jaustis laimingesniems.
Fizinio aktyvumo didinimas teigiamai veikia ir žmogaus protą. Sportinė veikla gerina gebėjimą susikaupti, mažina nerimą ir stresą, didina savigarbą, teikia pasitikėjimo. Sportuojančio žmogaus smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, tad jis mažiau veikiamas stresinių situacijų. Sportas padeda išlieti viduje susikaupusią agresiją, atsikratyti blogų minčių ar neigiamų emocijų. Sportuojant lengviau atsikratyti blogos nuotaikos, negalvoti apie problemas. O pasportavus tampa lengviau gyventi, paprasčiau sprendžiamos visos problemos.
Tik norint, kad sportas vietoj teigiamo poveikio nepadarytų žalos mūsų organizmui, reikia žinoti keletą dalykų. Pirmiausia, labai svarbu prieš pradedant sportuoti pasirinkti galimybes atitinkančią fizinio aktyvumo rūšį, o fiziniai pratimai turi teikti malonumą. Jei fizinė veikla neteikia džiaugsmo, bus sunku prisiversti sportuoti. Kitas ypač svarbus dalykas sportuojantiems – kad organizmas gautų pakankamai skysčių. Sportuojant prarandama daug skysčių, o kai organizmui vienu metu tenka kęsti ir didesnį fizinį krūvį, ir skysčių trūkumą, gali kilti įvairių sveikatos problemų.
Vanduo treniruočių metu reikalingas termoreguliacijos procesui bei normaliam mainų reakcijų vyksmui.
Sportas ir skysčiai – neatskiriami
Daugeliui natūraliai kyla įvairiausių klausimų. Kiek ir ko reikia gerti? Koks gėrimas laikomas tinkamiausiu? Kiek skysčių sportininkas turi išgerti? Trumpas atsakymas būtų toks – tinkamiausias, žinoma, vanduo, o gerti reikia tiek, kad nejausti troškulio.
Sportuojančio ar kitaip aktyviai gyvenančio žmogaus skysčių suvartojimas labai priklauso nuo sporto intensyvumo ir treniruočių trukmės. Jeigu tai yra treniruotė, kurios metu gausiai prakaituojant netenkama daug skysčių, geriamo vandens kiekis bus apskaičiuojamas kitaip negu tada, kai treniruotės metu prakaituojama mažiau. Sportuojantiems skysčių turėtų būti vartojama papildomai prie bendrai rekomenduojamo suvartoti skysčių kiekio. Sakykime, jeigu nesportuojančiam žmogui reikia suvartoti maždaug pusantro litro skysčių per parą, tai sportuojant rekomenduojama skysčių kiekį padidinti dar 350–1000 ml.
Tam, kad organizmas nebūtų dehidratuotas, būtina gerti švarų vandenį. 200–400 ml vandens valanda-pusantros iki treniruotės užtikrins švelnų perėjimą į aktyvią veiklą.
Treniruotės metu, maždaug kas dvidešimt minučių, patartina išgerti dar po stiklinę vandens.
O jei vandens per mažai?
Kas gali atsitikti su žmogaus organizmu sportuojant ir neišgeriant reikiamo kiekio vandens? Pirmiausia žmogų gali ištikti hipertermija, arba perkaitimas, ir natrio iš organizmo praradimas. Be to, sportuojantį žmogų gali ištikti ir bendras skysčių netekimas – dehidratacija. Skysčių praradimas gali pasireikšti galvos skausmu, vangumu po treniruotės ar ženkliai sumažėjusiu apetitu.
Reikia atsiminti, kad troškulio jausmas – tai dehidratacijos simptomas, kai dėl stipraus vandens poreikio medžiagų apykaitos procesai jau pažeisti. Todėl vandens vartojimas treniruotės metu turi būti teisingai apskaičiuotas. 1,5–2 val. trukmės treniruotei reikia 0,5–1 litro vandens, priklauso nuo jos intensyvumo bei aplinkos temperatūros. Šį kiekį reikia padalinti visos treniruotės metu ir vandenį gerti mažais gurkšneliais, kas 15–20 minučių.
Su ar be burbuliukų?
Pasak mitybos specialistų, jei esate sveikas, angliarūgštė tonizuoja skrandžio ir žarnyno motorinę funkciją, pagerina vandens skonį. Be to, mineralinis vanduo „su burbuliukais“ tonizuoja, atgaivina, yra malonesnio skonio. Tačiau jei sergate skrandžio ar kepenų ligomis, pavyzdžiui, turite dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opą, angliarūgštė dirgins jūsų virškinamąją sistemą, todėl geriau gerkite vandenį. Sportuojančiam žmogui patartina rinktis vandenį be angliarūgštės.
Būtina atkreipti dėmesį ir į geriamo vandens temperatūrą. Sportuojant reikėtų atsisakyti labai šalto vandens, paimto tiesiog iš šaldytuvo. Rekomenduojama gerti kambario temperatūros vandenį.
Vienas iš populiariausių tarp sportuojančių žmonių yra vanduo „Montavit“. Tai yra aukštos kokybės vanduo, puikiai tinkantis intensyviai sportuojantiems žmonėms, kurie turi vartoti daug skysčių. Ypač svarbu tai, kad „Montavit“ pasižymi teisingai sureguliuotu kalio ir natrio santykiu – natrio yra du kartus mažiau nei kalio.
Užsienio ir Lietuvos gydytojai teigia, kad būtent tokiu šių elementų santykiu turi pasižymėti kasdien geriamas vanduo, nes per didelis natrio kiekis didina kraujospūdį ir yra nerekomenduojamas sergantiems širdies bei inkstų ligomis. Be to, vandenyje „Montavit“ esančios mineralinės medžiagos ir druskos efektyviai atnaujina organizmo mineralinių medžiagų atsargas bei palaiko organizmo fizinę ištvermę, todėl „Montavit“ yra rekomenduojama vartoti kasdien, net ir dideliais kiekiais.
Konsultavo gydytoja dietologė Edita GAVELIENĖ