Stresą šeimoje moterys patiria dažniau nei vyrai

Kasdienis
lėkimas tapo tokia kasdienybe, kad jau seniai turėjome prie to
priprasti. Deja, tyrimai rodo, kad įtampą patiria devyni iš dešimties
šalies gyventojų, o kas penktas streso būsenoje atsiduria dažnai.

„Nuo ryto iki vakaro – irzlūs klientai, viskuo nepatenkintas šefas,
spaudžiantys terminai, konkurencija ir baimė, kad visai tai gali
prarasti, – pasakoja apie eilinę savo dieną vadybininkė Loreta. – Paskui
kamščiai, eilės parduotuvėse, karštligiškas skaičiavimas, ką gali sau
leisti nusipirkti ir kiek dar liko iki algos; grįžus namo užgriūva
vaikai su savo bėdomis ir prastomis nuotaikomis, vyras, vakarienė,
netvarkyti namai, nelyginti skalbiniai…

Vakare dažnai jaučiuosi tokia pavargusi, kad atrodo akmeniu krisčiau į
lovą. Tačiau pikčiausia, kad atsigulusi negaliu užmigti – galvoje vis
sukasi tai, ką šiandien pamiršau ar nespėjau padaryti (nepaskambinau
mamai, nepakalbėjau su darželio auklėtoja, neišėmiau faršo iš šaldiklio)
ir tai, ką turėsiu padaryti rytoj (išsiųsti ataskaitą, paskambinti X,
nusiųsti pasiūlymą Y). Vos spėji užmigti, jau reikia keltis. Jaučiuosi
atsipalaidavusi tik akimirką tarp sapno ir pabudimo, bet vos tik sąmonė
ima orientuotis aplinkoje, naujas rūpesčių kamuolys užspaudžia gerklę.

Baisiausia yra tai, kad nebegaliu atsipalaiduoti nei per
savaitgalius, nei per atostogas. Lyg ir nėra dėl ko jaudintis, tačiau
juntu nuolatinį gumulą skrandyje, niekuo nepaaiškinamą nerimą. Atrodo,
kad kažką pamiršau, kad tuoj nutiks kas nors negero…“

Kas mums sukelia stresą?
Naujausias UAB
“Valentis” užsakymu atliktas sociologinis tyrimas, kurį vykdė bendra
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų
kompanija „Baltijos Tyrimai“, nepaneigė iki šiol lyderiavusių stresorių –
anot psichologų, jų yra penki: skyrybos, konfliktai darbe ir padidėję
darbų mastai (45 proc. apklaustųjų), finansinės problemos ir konfliktai
šeimoje (26 proc.).

Tyrimo duomenimis stresą šeimoje ar bendraujant su artimaisiais
dažniau patiria moterys (31 proc.), o ypač – namų šeimininkės (54
proc.).

Tačiau stresą gali sukelti ir tokie lyg ir nesusiję su mumis
dalykai, kaip per žinias išgirstos naujienos. Dėl politinių naujienų
streso būsenoje dažniausiai atsiduria bedarbiai (33 proc.), pensininkai
(30 proc.) ir tie žmonės, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina
kaip blogą (27 proc.).

Tarp dažniausių stresorių atsidūrė ir apsilankymai pas gydytojus
(savo sveikatą linkę vertinti kaip blogą 16 proc. žmonių), automobilio
vairavimas mieste bei vienatvė (7 proc.).

Paaiškėjo, kad kur kas dažniau už jaunimą stresuoja vyresni nei 30
metų šalies gyventojai Taip pat dažniau už kitus stresą patiria žmonės
su aukštesniu nei viduriniu išsilavinimu, specialistai, tarnautojai ir
bedarbiai.

Pasak socialinių mokslų daktaro psichologo Viktoro Keturakio,
stresas kartais gali būti pozityvus, tačiau pastarieji tyrimo duomenys
rodo, kad jis jau peržengė pozityvumo ribą. „Lietuvių streso lygis yra
rimtas signalas, kad žmogiškieji šalies resursai yra atsidūrę gana
pavojingoje padėtyje“, – sako jis.

Kaip susidraugauti su stresu
Streso sąvokos
išradėjas Hansas Selye pavadino jį „gyvenimo prieskoniu”. Deja,
pastaruoju metu šito prieskonio gauname tiek daug, kad jau baigiame
pamiršti pagrindinio patiekalo – gyvenimo – skonį. Kaip susidraugauti su
stresu, pataria įmonės „Streso redukcija“ vadovė psichoterapeutė Aušra Griškonytė.

1. Jei negalite pakeisti situacijos, keiskite požiūrį.

„Kiekvieną nerimą keliančią situaciją priimkite kaip iššūkį, – siūlo
Aušra Griškonytė. –Yra daugybė objektyvių priežasčių, kurių mes negalim
pakeisti, tačiau mes galim pasirinkti reagavimo būdą. Išorinės
priežastys patikrina, kiek mes esame stiprūs viduje.“
Gyvenimas
nuolat kviečia mus žaisti. Kartais jo padalintos kortos yra visai
prastos. Mūsų tikslas – net ir su jomis sužaisti maksimaliai gerai.
Nepavyko? Ką gi – mūsų laukia kita partija.

2. Nesureikšminkite rezultatų.
Enciklopedija
stresą apibūdina kaip harmonijos trūkumą tarp mums keliamų reikalavimų
ir mūsų galimybių tuos reikalavimus patenkinti. Kuo svarbesnis mums
rezultatas ir kuo labiau nepasitikime savimi, tuo didesnį stresą
patiriame.

Paradoksalu, bet ignoruodami rezultatą, kartais jį pasiekiame netgi
lengviau nei daužydami galva į sieną. Nustatyta, kad stresą patiriančių
žmonių smegenys veikia blogiau, jie dažniau klysta. Jei jaučiam, kad
kažkokia užduotis jau ne pirmą naktį mums neleidžia užmigti, imkit ir
paklauskim savęs: „O kas blogiausia gali nutikti, jei jos neatliksiu
tobulai?“ Paaiškės, kad nieko tragiška.

3. Išmokite mėgautis procesu.
Jei jau prabilome
apie žaidimus, pasvarstykim, kas žaidžiant teikia didžiausią malonumą.
Pergalė? O gal vis dėlto pats procesas? „Mes gyvenam rezultato siekimo
laikmečiu, – pastebi psichologė. – Mušam kitus ir save per pakaušį jo
reikalaudami, bet nesuvokiam, kad iš tiesų laimė – tai nėra stovėjimas
kalno viršūnėje, tai – kopimas į ją. Dar mokykloje įprantame džiaugtis
pažymiais, o ne tuo, kaip smagu kažką sužinoti, atrasti. Išmokę mėgautis
procesu, nesvarbu, ar dirbdami, ar augindami vaikus, ar bendraudami,
streso patirtume kur kas mažiau.“

4. Prisiminkite teigiamas patirtis.
Prisiminkite –
juk ne kartą atrodė, kad viskas griūva, kad nieko nebespėsite, o
problemos neįveikiamos, bet kažkaip ėmėte ir susitvarkėte, ar ne? Tokie
prisiminimai labai padeda didinti pasitikėjimą savo galimybėmis – jei
kada nors jau turėjote panašių situacijų ir iš jų sėkmingai
išsikapstėte, tikėtina, kad ir šįkart tai pavyks.

5. Įsitikinkite, ar tikrai sėdite savo kėdėje.
Žmonės,
kurie jaučiasi esą savo vietoje, net ir ištikus vienai kitai nesėkmei,
streso patiria mažiau. Tiems, kurie mano esą neverti to, ką turi
(nesvarbu, darbą, turtą ar partnerį), kiekviena nesėkmė kelia baimę tai
prarasti. „Tie, kurie tiesiog yra gabūs, energingi, turi idėją, ją
realizuoja ir natūraliai tampa lyderiais, streso patiria kur kas mažiau
nei tie, kurie siekia karjeros dėl pačios karjeros, neturėdami tam
reikiamų duomenų“, – teigia A.Griškonytė.

6. Išmokite atsiriboti nuo aplinkinių nuomonės.
„Didesnį
stresą išgyvena žmonės, kurie labiau priklausomi nuo visuomenės
nuomonės, nes jų savęs vertinimas priklauso nuo statuso, pripažinimo ir
pan.“, – pastebi psichologė.
Akivaizdu, kad daugiausia nerimo mums
kelia aplinkinių reakcija į mūsų nesėkmes, baimė nuvilti jų lūkesčius ir
pan. Susitaikykite su tuo, kad visiems geri nebūsite, todėl kai kuriais
atvejais reikėtų pirmiausia pasirūpinti savimi.

7. Užklupkite priešą laiku.
Aukščiau papasakota
Loretos istorija atspindi tipišką mūsų problemą – kai stresas pernelyg
užsitęsia ir virsta distresu, jo atsikratyti tampa sunkiau. Kad tai
nenutiktų, svarbu laiku pastebėti jo požymius ir jį neutralizuoti.
„Kiekvienas organizmas turi tam tikrų rezervų, kompensuojančių streso
daromą žalą, bet ilgainiui tie rezervai išsenka ir tuomet einame ligos
keliu, – teigia psichologė. – Deja, žmonės pirmųjų organizmo signalų
dažniausiai neišgirsta. Mes atkreipiam dėmesį į savo kūną tik tuomet,
kai jis ima klykte klykti.“

Pirmieji požymiai, rodantys, kad mūsų sargas virsta priešu, yra šie:
raumenų įsitempimas, pasireiškiantis galvos, sprando, nugaros
skausmais, virškinimo sutrikimai, nemiga, sumažėjusi dėmesio
koncentracija bei pasitikėjimas savimi, pykčio protrūkiai, irzlumas,
agresyvumas, verksmingumas.