Su kokiais nuodingais augalais vaikai gali susidurti gamtoje

Su kokiais nuodingais augalais vaikai gali susidurti gamtoje

Visais
metų laikais vaikai stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.
Būdami gamtoje mažyliai semiasi ne tik sveikatos, bet ir žinių:
susipažįsta su naujais daiktais, augalais ir gyvūnais. Dažnas vaikas
aplinką tyrinėja ją „ragaudamas“ – į burnytę keliauja visi ranka
pasiekiami daiktai ir augalai. Tačiau būtina atminti, kad kai kurie mūsų
aplinkoje esantys augalai ar jų dalys yra nuodingos ir jų reikia
vengti.


 

Apsinuodyti Lietuvoje augančiais augalais galima juos
palietus arba suvalgius. Vienų augalų toksinės medžiagos sukelia
negalavimus, kitų – gali būti mirtinos (žalčialunkis, vėlyvis,
pakalnutė, durnaropė, šunvyšnė). Skaudu, bet dažniausiai nuo augalų
nukenčia vaikai. Apsinuodyti galima susidūrus su šiais medžiais ir krūmais: ąžuolu
(lapai ir gilės); kaštonu (vaisiai); laukine ir kultūrine vyšnia
(šakelės ir lapai); paprastąja alyva; paprastuoju uosiu; paprastuoju
žalčialunkiu; ricinmedžiu; žolėmis ir gėlėmis: baltąja
snieguole; europine pipirlape; juodžole; kelminiu paparčiu; rūta;
paprastuoju amalu; paprastąja durnarope; paprastąja pakalnute; vėlyviu
ir kitais augalais.

 

Apsinuodijimo simptomai

Skirtingi nuodingieji augalai pažeidžia skirtingus organus, todėl skirtingai pasireiškia ir apsinuodijimo simptomai:

  • * deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimus sukelia rūgštynės, rabarbarai, begonijos kiškio kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai.

  • * vėmimą sukelia nuodai, esantys snieguolėje. Jų poveikis pasireiškia seilėtekiu, priepuoliniu vėmimu, o kartais ir viduriavimu.

  • * sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo kanalo patinimą sukelia vaistinė ir daugiažiedė baltašaknė, kaštono vaisiai, šilagėlė, plukė, vėdrynas, žalčialunkis.

  • * regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai,
    karšta ir paraudusi kūno oda, sutrikęs ryjimas, psichozė,
    haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas
    atsiranda apsinuodijus durnarope, drigne ar vaistine šunvyšne.

  • * traukulius sukelia nuodingoji nuokana,
    kurpelė, tabakas, dėmėtoji mauda, darželinis pupmedis. Apsinuodijus
    šiais augalais po 15-60 min. ima deginti burną ir ryklę, skaudėti
    pilvą, darosi silpna, pradeda svaigsti galva ir pykina, prasideda
    traukuliai. Nesuteikus pagalbos mirštama pirmąją valandą.

  • * širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmenėje, pakalnutėje, oleandre, adonyje, kurpelėje ir čemeryje esančiomis toksiškomis medžiagomis.

  • sibirinis barštis, vaistinė gelsvė, sėjamasis pastarnokas pažeidžia odą nejučiomis prie jų prisilietus ar išsitepus jų syvais. Šių augalų poveikį šimtus kartų sustiprina šviesa ir drėgmė.

  • apsinuodijimo simptomai pasireiškia iškart arba po
    slaptojo laikotarpio. Klastingi yra: rudeninis vėlyvis (apsinuodijimo
    simptomai pasireiškia praėjus 1-6 valandoms, o kartais net po paros),
    karklavijas, baltažiedis vikmedis, ricinmedis.

 

Pirmoji pagalba apsinuodijus augalais

Svarbu atminti, kad priešnuodžių nuodingoms augalų
medžiagoms nėra –  gydomos tik jų sukeltos pasekmės. Pastebėjus, kad
vaikas suvalgė ar prisilietė prie nuodingo augalo ir/ar jam pasireiškė
minėtieji simptomai, reikia kuo skubiau suteikti pagalbą. Todėl, įvykus
nelaimei, tėvai turėtų skambinti Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos
biuro specialistams arba gabenti vaiką į artimiausią gydymo įstaigą.

 

Pirmoji pagalba suvalgius nuodingą augalą:

  • – jei tinsta ir peršti burnos gleivinė – duoti
    vaikui burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba šalto vandens – tai
    apmalšins skausmą (jei nelaimė įvyko lauke ir negalima gauti nei ledo,
    nei vandens –  galima nupirkti porciją ledų, tačiau būtina prižiūrėti,
    kad vaikas jų nenurytų);

  • – be gydytojo nurodymo negalima vartoti jokių medikamentų ar imtis medicininių procedūrų;

  • – būtina nedelsiant kreiptis į ligoninę, kartu paimti ir apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį.

 

Pirmoji pagalba prisilietus prie nuodingų augalų:

  • – pasitraukti nuo alergizuojančio augalo;

  • – nuplauti sąlyčio su augalu vietą šaltu vandeniu;

  • – kuo skubiau kreiptis į gydytojus, ypač jei vaikas pradeda dusti arba smarkiai tinsta kūnas.

 

Kaip išvengti nuodingų augalų

Geriausia apsauga nuo apsinuodijimo – vengti susidūrimo su šiais augalais. Todėl reikia:

  • – išmokyti vaikus atpažinti nuodingus augalus (padės augalų žinynai ar interneto svetainės) ;

  • – atsiminti, kad ne visos augalo dalys yra valgomos (net tų, kurių vaisiai yra valgomi) ;

  • – neliesti ir neragauti nepažįstamų augalų;

  • – prieš sėdantis ant žemės –  apžiūrėti plotą ar ką nors pasitiesti;

  • – gamtoje geriau dėvėti ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis;

  • – prieš apželdinant kiemus ir sodus pasidomėti ar pasirinkti augalai nėra nuodingi. 

Nepažįstamas gamtos grožybes saugiau stebėti ten, kur
jos auga, jų neliesti ir nenešti namo. Kaip byloja liaudies išmintis –
atsarga gėdos nedaro.

 

Alergijos augalams

* Nustatyta, kad išsivysčiusiose
šalyse vaikų alerginio rinito paplitimas siekia net 40 procentų.
Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad sergamumas alerginiu rinitu ne
tik dažnėja, bet ir jaunėja: net 40 procentų visų sergančiųjų vaikų
susirgo iki 6 metų amžiaus.

* Alerginis rinitas nepasižymi sezoniškumu, sergama
įvairiais metų laikais, priklausomai nuo to, kokiems augalams vaikas yra
jautrus ir kurie augalai jam sukelia alergiją.

* Alerginis rinitas vaikams – didžiulė problema, nes
nukenčia vaikų energingumas, neigiamai veikiamas ir vaiko elgesys (dėl
diskomforto jausmo). Nors alerginio rinito simptomai atrodo nesunkūs,
tačiau labai paveikia vaikų socialines, fizines ir emocines funkcijas,
neretai sukelia sunkumų mokykloje – mokiniai praleidžia pamokas,
sumažėja sergančiųjų darbo produktyvumas.

 

Kambariniai augalai

– Visi mes žinome, kad kai kurios gėlės gali būti
nuodingos, tačiau neįtariame jog gėlės, kurias auginame namie dėl
malonaus aromato, gali būti žalingos jas palietus arba vaikui netyčia
suvalgius vos vieną lapelį.

– Kai kurios gėlės gali būti net mirtinos. Praryta
azalija, šliaužiančioji tramažolė, krokas, pakalnutės, hortenzija,
sukutis, amalas, oleandras ir rododendras gali sukelti ligas, kurias
privalo gydyti gydytojai.

– Kituose augaluose esančios medžiagos gali dirginti
odą, burną ir liežuvį. Kartais gali išsivystyti skrandžio opa arba
atsirasti kvėpavimo sunkumų. Į šią kategoriją patenka šiaudenis, Bostono
gebenė, kalija, difenbachija, filodedras, sukilis, trilapis dobilas ir
vėzdūnė.

– Palietus amarilį, raudonąjį gvazdiką, vėdryną,
ciklamenas, gelsvuosius narcizus, pelargonijas, fikusus, bugienius,
vilkdalgius, puasentiją, dyglainę arba tulpės svogūnėlį gali išberti
odą. O suvalgius gali supykinti, galimas vėmimas, viduriavimas, jaučiami
pilvo spazmai.

– Apsinuodyti galima ne tik palietus augalus ar
netyčia nurijus jų dalį. Toksinis yra ir vanduo, kuriame buvo laikomi
nuodingi augalai.

– Nuodingų dalių yra net maiste, kurį suaugusieji,
kartais net ir vaikai, nuolat valgo. Apsinuodyti galima prarijus didelį
kiekį avokado, rabarbaro ar pomidorų lapų, obuolių ar kriaušių sėklų,
abrikosų, vyšnių, persikų ar slyvų kauliukų arba graikiškų riešutų
kevalų. Gali atrodyti keista, tačiau net nedidelis kiekis žalių bulvių
daigų gali būti labai toksiškas.

 

Sprendimai:

* Jeigu namie yra mažų vaikų, reiktų rinktis
nepavojingus dekoratyvinius augalus (pvz., šparaginius paparčius,
Bostono paparčius, kamelijas, hibiskus, spriges, laimės medį ir kt.).
Tėvai, norėdami sužinoti ar įsitikinti apie namuose turimas arba norimas
įsigyti gėles, informacijos gali gauti vietiniame apsinuodijimo
kontrolės centre.

* Jeigu vis dėlto namuose yra toksinių augalų, juos
reiktų laikyti vaikams ir naminiams gyvūnams nepasiekiamoje vietoje bei
nusiplauti rankas kiekvieną kartą juos apipjausčius ar turėjus kitą
kontaktą su jais.

* Namus galima dekoruoti ir valgomaisiais augalais,
pavyzdžiui, virtuvėje naudojamomis žolelėmis ar kitais žalumynais,
kuriuos galima dėti į salotas. Gal vaikams ir nepatiks nasturtų,
našlaičių ar lobelijos skonis, tačiau šie augalai nepadarys žalos juos
pakramčius.

 

Nuo augalų, ypatingai sukeliančių alergijas, vaikus apsaugoti
yra itin sudėtinga. Tačiau norint išvengti nelaimingų atsitikimų
namuose ar lauke su nuodingais augalais, reikia vaikus mokyti atpažinti
augalus, kurie gali pakenkti jų sveikatai.

Norint užauginti vaiką saugiai, didžiausią dėmesį reikia
skirti aplinkai. Neapdairiai sukurta, rizikinga sveikatai vaikus supanti
aplinka tiek namuose, tiek ir ugdymo įstaigose gali tapti rimtu
pavojumi vaikų sveikatai.

 

Parengė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Dovilė Jakubavičiūtė