Susipykti kartais netgi sveika

Su vyru gyvename jau 10 metų. Anksčiau sutardavome gerai, o pastaruoju
metu ėmėme bartis net dėl niekų. Susipykę nusileisti nenorime nei vienas. Tada
prasideda “nekalbadieniai”. Žengti pirmą žingsnį po kelių tylos dienų sunku.
Norėčiau žinoti, kaip tokią situaciją vertina psichologai ir ką jie pataria?
Raminta

Psichologė Irena Ramoškaitė

– Konfliktas, kad ir kur jis vyktų ir kiek asmenų į jį įsitrauktų, traumuoja
žmogų – jei ne fiziškai, tai dvasiškai tikrai. Net tie, kurių iš kantrybės
neišveda darbiniai konfliktai, labai jautriai reaguoja į sutuoktinio pašiepiamą
žvilgsnį arba aštresnį žodį. Jeigu dėl kokių nors priežasčių vienas partnerių
pradeda elgtis agresyviai, kitam dėl to labai skaudu. Ir kuo žmonės artimesni,
kuo labiau myli vienas kitą, tuo smūgiai skausmingesni. Daug lengviau ir
paprasčiau atitolusiems vienas nuo kito partneriams. Neturinčios dvasinio artumo
poros išoriškai gyvena taikų ir ramų gyvenimą, nes jau neberūpi vienas kitam ir
nebeturi dėl ko pyktis.

Retsykiais susipykti netgi sveika. Psichologai laikosi pozicijos, kad konfliktai
reikalingi žmogaus kaip asmenybės raidai, taip pat poros santykiams tobulinti.

Paprasčiausias kelias – kontroliuoti savo pyktį ir konfliktinėse situacijose
elgtis nuoširdžiai, atvirai kalbėti apie tai, ką iš tikrųjų jaučiate.

Svarbiausia, nepulti sutuoktinio, nes puolamoji intonacija užgauna, o palaukti,
kol aistros nurims.

Jeigu jaučiate artėjant įsiūčio priepuolį, išeikite į kitą kambarį ar dar geriau
kur pasivaikščioti, kad ir į parduotuvę, o pykčiui atlėgus, pagalvokite, kuo
būtent esate nepatenkinti ir pasikalbėkite, kaip galima problemą išspręsti.

Viena žymiausių šalies drabužių dizainerė, Dailės akademijos profesorė
Jolanta Talaikytė sako, linki kartu gyvenančioms poroms taikiai išspręsti
iškilusius konfliktus ir nelaikyti pykčio užanty. “Galbūt padėtų pokalbis prie
taurės atšaldyto baltojo vyno ir gardžios vakarienės”, – šypsosi Jolanta ir
siūlo pasigaminti romantiškas salotas.

* Reikia:
* salotų lapų,
* pomidorų,
* avokado,
* alyvuogių aliejaus,
* pelėsinio, fetos arba parmezano sūrio,
* citrininio padažo arba šviežios citrinos su medumi,
* krevečių – didelių arba mažų, priklausomai nuo barnio stiprumo,
* baziliko lapelių.

Salotas suplėšyti dideliais gabalais ir paskleisti plokščioje didelėje lėkštėje
– svarbu nenaudoti peilio. Ant salotų sudėti stambiomis skiltelėmis supjaustytus
pomidorus, po to ratu išdėlioti dideliais gabalais supjaustytą avokadą.
Pabarstyti alyvuogių, padėlioti stambiai supjaustyto kurio nors iš išvardinto
sūrio ir pamėtyti krevečių. Kai daržovės ir krevetės išdėliotos lėkštėje, viską
reikia apšlakstyti aliejumi, trupučiu citrininio padažo ar tiesiog šlakeliu
šviežių citrinos sulčių su medumi. Viską papuošti baziliko lapeliais.

“Salotos ne tik gardžios, bet ir labai gražiai atrodo lėkštėje. Šalia galima
pakepinti baltos duonelės ir pasivaišinti atšaldytu baltuoju vynu”, – sako
dizainerė.