Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija dalyvauja tarptautinių nutukimo prevencijos rekomendacijų darbo vietose rengimo grupėje. Šiomis rekomendacijomis, įdiegus jas organizacijose, bus siekiama mažinti rizikos veiksnius, skatinančius kūno masės augimą, bei sudaryti galimybes darbuotojų fiziologinio aktyvumo poreikio realizavimui. Rekomendacijos bus galutinai parengtos ir patvirtintos 2009 m. antroje pusėje ir laisvanoriškai diegiamos visoje Europos Sąjungoje.
Nutukimas vis labiau plinta pasaulyje ir išsivysčiusiose šalyse jau yra pasiekęs epidemijos mastą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 1,6 mlrd. paauglių ir suaugusiųjų turi antsvorį ir ne mažiau kaip 400 milijonų suaugusiųjų yra nutukę.
Antsvorio ir nutukimo problemos atsiranda visoje Europoje. Apie 27 proc. vyrų bei 38 proc. moterų yra nutukę. Nerimą kelia duomenys iš kai kurių Europos šalių, kur nutukimas ir antsvoris tarp vyrų siekia net 67 proc. Ypač tuo pasižymi Graikija, Malta, Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Airija, Suomija, Vokietija. Lietuvoje turinčių antsvorį ir nutukusių gyventojų grupė taip pat sudaro daugiau nei pusė gyventojų.
Nutukimas yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų. Jis didina riziką susirgti pavojingomis sveikatai lėtinėmis ligomis ─ širdies ir kraujagyslių ligomis (infarktai, insultai), 2-jo tipo cukriniu diabetu, onkologiniais susirgimais, sąnarių pažeidimais ir kt. Nutukimas visada būna susijęs su aukštu kraujospūdžiu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje, diabetu ir sutrikusiu gliukozės toleravimui. Šiuo metu, visų išvardytų ligų paplitimas, kartu su nutukimu, didėja ir sudaro didžiausią naštą sveikatos apsaugai. Tai yra pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis Europoje bei visame pasaulyje.
Nutukimo poveikio sveikatai sąnaudos atima daug mokesčių mokėtojų pinigų. Europos ekonomikoje su nutukimu susijusios sveikatos apsaugos išlaidos 2002 m. yra 32,8 milijardo eurų. Nutukimo ir su juo susijusios komplikacijos Europos Sąjungoje 2025 m. gali sudaryti apie 6 proc. tiesioginių sveikatos apsaugos biudžeto išlaidų (netiesioginiai nuostoliai – dėl nedarbingumo, invalidumo, priešlaikinių mirčių ir pan.).
Nustatyta, kad pagrindinės svorio augimo priežastys yra didėjantis energijos, gaunamos su maistu ir gėrimais, kiekis bei nuosekliai mažėjantis gyventojų fizinis aktyvumas. Vis daugiau gyventojų, ypač vaikų, vietoje to, kad užsiimtų fizine veikla, sėda prie televizoriaus ar kompiuterio. Tam ypač turėjo įtakos Interneto plėtra, kai beveik visą informaciją, visas paslaugas, pramogas ir darbus galima atlikti Interneto pagalba, neišeinant iš namų ar darbo vietos. Tuo tarpu kas dieną būtina bent 30 minučių intensyviai pajudėti, arba bent jau sparčiai pavaikščioti.
Darbdaviai taip pat jaučia darbuotojų nutukimo žalą. Tai susiję su:
- padidėjusiomis išlaidomis sveikatos priežiūrai;
- darbo našumo mažėjimu;
- nuostoliais dėl praleistų darbo dienų;
- padidėjusia nelaimingų atsitikimų rizika.
Kodėl aktualu spręsti nutukimo problemą darbo vietoje?
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma gyventojų dirba, darbovietės turėtų siekti įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis būtų mažinamas antsvorio ir nutukimo paplitimas, bei jo pasekmės. Kadangi asmenys paprastai bent pusę paros nemiego valandų praleidžia darbe, būtina stiprinti sveikatą darbo vietoje, nes tai yra lengviausiai prieinama ir patogiausia darbuotojams.
Nutukimo mažinimo priemonės ar programos darbo vietose yra nebrangios. Tokios iniciatyvos galėtų padėti darbdaviams mažinti sveikatos priežiūros išlaidas, taupant bendrąjį organizacijos biudžetą.
Darbdaviai turėtų sudaryti galimybę darbuotojams sveikai maitintis, gauti daugiau vaisių ir daržovių, išvengti sveikatai nepalankių produktų. Fizinio aktyvumo skatinimo priemonės taip pat gali būti įvairios. Pvz., darbdaviai gali įrengti darbovietėse mankštinimosi įrangą, iš dalies kompensuoti darbuotojų išlaidas užsiėmimams sporto klubuose, sukurti įvairias skatinimo sistemas fiziškai aktyviems darbuotojams, atsisakyti lifto, organizuoti ilgalaikes varžytuves tarp organizacijos padalinių svorio reguliavimo srityje, organizuoti atskirų sporto šakų (pvz. krepšinio, futbolo) treniruotes ir varžybas tarp padalinių ar atskirų įstaigų, nuolat teikti darbuotojams informaciją apie sveiką mitybą bei fizinį aktyvumą ir pan.
Kodėl darbdaviai turėtų investuoti į savo darbuotojų sveikatą?
- Tai sudarytų sąlygas išvengti daugelio sveikatos sutrikimų ir ligų, nuo kurių kenčia darbuotojai.
- Rizikos sveikatai veiksnių sumažinimas yra pirminė daugelio ligų ir sutrikimų prevencija.
- Daug sveikatos pavojų yra susiję su padidėjusiomis sveikatos sąnaudomis, todėl mažina darbo našumą.
- Sveikatos pavojų mažinimas gali būti pasiektas pasitelkus darbuotojų sveikatingumo skatinimą ir ligų prevencijos priemonių įdiegimą.
- Darbuotojų sveikatos gerinimas gali sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, ir pagerinti darbo efektyvumą.
- Gerai suprojektuotos ir tinkamai įgyvendintos darbuotojų sveikatos skatinimo ir ligų prevencijos programos gali būti ekonomiškai naudingos – bus sutaupyta lėšų daugiau, negu investuota į profilaktiką.
SAM info