Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie nelankė mamos gimdymo namuose,
vėliau dažniau būna priešiškai nusiteikę mamos ir mažojo šeimos nario atžvilgiu.
Todėl jei viskas gerai – pageidautina, kad pirmasis jų susitikimas įvyktų būtent
ten.
Galėdamas pamatyti, paglostyti, o gal ir palaikyti rankose naujagimį vyresnysis
vaikas lengviau susitaiko su realybe: jų šeimoje šis tas pasikeitė, ir tas
mažylis nėra nežinia iš kur atsiradęs lėliukas, jis – realus, mažas žmogutis,
gimęs štai čia, gimdymo namuose. Vyresnėlis pasijunta pilnateisiu šio įvykio
liudininku (nesvarbu, kad paties kūdikio gimimo jis ir nematė).
Tačiau kad pirmoji pažintis su broliu ar sese praeitų sklandžiai, jai pravartu
pasirengti iš anksto.
• Dar prieš gimdymą papasakokite savo vaikui, kad mamai reikės kurį laiką pabūti
ligoninėje, nuraminkite, jog tai visai nereiškia, kad mama ar mažylis serga –
tiesiog pirmomis dienomis jiems ten saugiau.
• Pasakodama apie tai, kaip vaikas jus lankys, papasakokite, kiek laiko
lankytojams galima užtrukti palatoje, kad pasibaigus lankymui jis turės grįžti
namo, o jūs dar kurį laiką liksite ten kartu su kūdikiu.
• Pati morališkai pasiruoškite ne tik teigiamoms vyresnėlio emocijoms išvydus
brolį ar sesę – gana dažnai pasitaiko, kad pirmasis susitikimas būna šaltokas:
vyresnėlis gali nusivilti pamatęs, kad kūdikis visai mažas ir su juo negalima
žaisti; labai tikėtina, kad jis tiesiog sunkiai suvoks, kaip reikia elgtis ir
kaip susitvarkyti su širdelėje kunkuliuojančiomis emocijomis. Be abejo,vėliau
viskas pasikeis, svarbiausia – priimkite bet kokią vyresnėlio reakciją su šiluma
ir meile, apkabinkite jį ir pasveikinkite tapus broliu ar sese – juk jūs jau
spėjote apsiprasti su mamos statusu, o jam tapti vyresniuoju broliu ar sese –
nauja patirtis.
• Jei mažasis šeimos narys į pasaulį pasibeldė naktį, kai vyresnėlis miegojo,
arba dieną, kai šis buvo mokykloje ar darželyje, palikite namuose jam suprantamą
paaiškinimą – atviruką, paveiksliuką ar raštelį, kur paaiškintumėte, jog jūs jau
išvažiavote pasitikti kūdikio. Jei vaikas dar nemoka skaityti – tegul jūsų
žodžius perskaito tėtis, seneliai ar kitas artimas žmogus, kuris liks jo
pagloboti kol jūs būsite ligoninėje. Taip leisite net ir didžiausiam jautruoliui
suvokti, jog jūs tikrai nepabėgote iš namų ir netrukus susitiksite palatoje arba
pakalbėsite telefonu.
• Į gimdymo namus pasiimkite vyresnėlio nuotrauką. Pamatęs ją ant stalelio šalia
jūsų vaikas įsitikins, jog jį tikrai mylite ir netgi ligoninėje jį nuolat
prisimenate.
• Daugelis tėvų, gimus jaunesniajam vaikui, vyresnėliui įteikia dovaną nuo
brolio ar sesės, taip sušvelnindami pirmojo susitikimo įtampą. Puiki mintis, jei
vyresnėlis dar visai mažas – tada jam paprastai nė nekyla klausimų, iš kur toks
mažas kūdikis staiga gavo dovaną jam. Tačiau jei vaikas jau vyresnis nei trejų –
jis geriausiu atveju ims klausinėti, kas ir kaip, arba, dar blogiau – užgniauš
savyje nuoskaudą, kad jį paprasčiausiai mulkinate. Kad taip nenutiktų, įteikite
jam dovanėlę nuo savęs, pasveikindama tapus broliu ar sese.
• Paprašykite, kad žmogus, atvešiantis vyresnėlį aplankyti jūsų ir kūdikio,
pakeliui užsuktų su vaiku į parduotuvę ir leistų jam pačiam išrinkti dovaną
broliui ar sesei. Beje, atsargiai su žaisliukais – vyresnėlis gali sunkiai
suvokti, kad kūdikiai dar nemoka žaisti, dar neima jų į rankutę. Kad nepagalvotų,
jog mažyliui jo dovana nepatiko, daug patikimiau būtų išrinkti ką nors iš
kūdikio rūbelių: kojinytes, pirštinaites, kepurėlę ar šliaužtinukus. Tada dovaną
bus galima panaudoti gana greitai ir ji tikrai nebus „atstumta“.
• Geriausia, kad po lankymo vyresnėlį iš palatos išvestų tas pats žmogus, kuris
jį čia ir atvedė. Jei vaikas atvyks į ligoninę su tėčiu, o išeis su močiute,
kadangi tėtis dar liks su mama, jam gali susidaryti įspūdis, jog jį paliko antrą
kartą: iš pradžių – mama, o paskui dar ir tėtis.
• Jei vyresnėlis gimus kūdikiui susirgo ar dėl kitų priežasčių negali aplankyti
jūsų ligoninėje, be abejo, bendrausite su juo telefonu. Tokiu atveju verčiau
sąmoningai venkite pokalbių prieš pat vyresnėlio miegą – tada vaikai būna
pažeidžiamiausi, taigi ilgesio ašaros tikėtinos labiau, nei bet kuriuo kitu metu.
Taip pat nepamirškite pamaloninti jo rašteliais ar piešinėliais iš ligoninės –
jis žinos, kad rašote, piešiate jam, ir jausis saugiau. Būtinai ir pati
paprašykite, kad jis per tėtį ar močiutę perduotų kokį nors darbelį jums –
vaikas bus užimtas ir jausis bent šį tą padaręs mamos ir kūdikio labui. Be to, į
savo darbelį galės sudėti savo neišsakytas emocijas, taip atsikratydamas
jaučiamos įtampos ir abejonių.
• Manote, jog jūsų vyresnėliui vis dėlto sunku susitaikyti su jaunėlio gimimu?
Paprašykite, kad jūsų sugrįžimo iš ligoninės proga namuose būtų surengta kūdikio
gimtadienio šventė. Tebus tortas, tebus dovana, tebus žvakutė. Vyresnėlis tikri
mielai sukirs gabalėlį torto ir už save, ir už brolį. Ir žvakutę už jį užpūs,
prieš tai sugalvojęs įsivaizduojamą norą, ko dabar galėtų trokšti mažasis šeimos
narys. Taip, pradėdamas nuo maloniausių dalykų, jis išmoks vyresniojo brolio ar
sesės vaidmens – kad reikia rūpintis mažuoju ir padėti padaryti tai, ko jis pats
dar negali.