Tinklalapis BabyCenter apklausė per 2 400 savo lankytojų, kokios su vaikais
susijusios baimės juos kamuoja dažniausiai. Paaiškėjo, kad labiausiai tėvai
baiminasi dėl vaikų ateities ir jų ilgalaikės sveikatos. Kodėl taip yra? Ar tai
– įprasta tėviška paranoja, ar iš tikrųjų visi vaikai priklauso tam tikrai
rizikos grupei?
Iš tiesų tiek tėvai, tiek jais dar nespėjusieji tapti labiausiai bijo tų dalykų,
kurių negali kontroliuoti. Tėvai taip pat ypatingai baiminasi šiurpių, grėsmingų
situacijų, kurias kone kasdien eskaluoja žiniasklaida ir per televiziją rodomos
melodramos.
Paradoksalu, tačiau tėvams išties kur kas realiau atrodo pavojus, jog jų vaiką
kas nors pagrobs, nei rizika patekti į avariją kai mažylis važiuoja automobilyje
neprisisegęs. Nesvarbu, kad avarijos nutinka gerokai dažniau, nei fiksuojami
vaikų pagrobimo atvejai. Pasirodo, daugiausiai įtakos tokioms baimėms turi ne
racionalus mąstymas, o tai, kokia informacija mums brukama iš laikraščių ir
televizijos ekranų.
Ir vis dėlto kokios gi pagrindinės baimės skverbiasi į galvą ir į širdį
leidžiant nemigo naktis kai kūdikiui pučia pilvelį, kalasi dantukai ar kai
sukarščiavusi atžala neramiai vartosi savo lovelėje?
1. Dideli lūkesčiai
Baimė: Bijau, kad mano vaikas užaugęs negaus išsilavinimo ir tinkamų
progų, kad galėtų gerai įsitvirtinti gyvenime!
Tai – bene pagrindinė apklausoje dalyvavusių tėvų baimė. Išties įdomu, kadangi
apklausoje dalyvavo daugiausiai tie tėvai, kurių atžalos dar neišaugusios iš
kūdikystės.
Veikiausiai šios baimės šaknys glūdi šiuolaikinėje prekių ir paslaugų rinkoje,
itin daug dėmesio skiriančioje ankstyvajam kūdikių lavinimui. Edukaciniai
žaislai, ankstyvojo mokymo programos, būreliai naujagimiams – visa tai sukuria
aplinką, kurioje vaikas nuo pat gimimo „pasmerktas“ siekti išsilavinimo ir
sėkmės.
Kita vertus, tėvų baimę galima paaiškinti ir nestabilia ekonomine situacija.
Tėvai būgštauja, kad vaikams teks sunkiai skintis kelią į gyvenimą, nes patiems
tėvams tai šiuo metu nėra lengva. Daugybė tėvų vos suduria galą su galu ir
nelinki tokios ateities savo vaikams.
Ką galite padaryti? Kūdikių raidos ekspertai vieningai teigia, jog visai
nebūtina vaikui supirkti visų parduotuvėje esančių lavinamųjų žaislų bei
rūpintis, kad vaikas kasdien išmoktų ką nors naudingo. Netgi atvirkščiai: kai
kalbama apie geriausias galimybes vaikui, dažnai akcentuojama: mažiau daiktų –
daugiau erdvės atsiskleisti. Taigi geriausia, ką galite padaryti dėl savo vaiko
– pirkti mažiau daiktų. Įrodyta, kad mažiau žaislų turintys vaikai išauga
kūrybingesni. Turint keletą paprastų pagrindinių žaislų geriau vystosi vaiko
vaizduotė, jis mokosi kūrybiškai juos panaudoti. Klysta ir tie tėvai, kurie
tiki, jog turi nuolat linksminti, užimti ir auklėti savo vaiką. Jie baiminasi,
jog be viso to vaikas praras kažką svarbaus. Tačiau iš tikrųjų nuolatinis tėvų
kišimasis trukdo vaikams išsiugdyti nepriklausomybę, vaizduotę ir netgi
pagrindinius gyvenimiškus įgūdžius – visa tai, kas jam pravers pradėjus lankyti
darželį, mokyklą bei dar vėlesniame gyvenime.
2. Svetimų žmonių baimė
Baimė: Bijau, kad kas nors užpuls ar sužeis mano vaiką!
Ginti savo vaiką – viena pagrindinių tėvystės ir motinystės instinkto apraiškų.
Taigi nieko nuostabaus, kad svetimų žmonių baimė karaliauja ir tėviškų baimių
viršūnėje. Ją ypač sustiprina tai, jog žiniasklaida itin noriai ir vaizdingai
nušviečia bemaž visus vaikų užpuolimų, pagrobimų, seksualinio išnaudojimo
atvejus. Taigi šie atvejai atrodo dažnesni, nei yra iš tikrųjų.
Ką galite padaryti? Kovodami su šia savo baime teisingiausią taktiką
pasirenka tėvai, kurie išlieka ramiausi. Pasistenkite išlaikyti kaip galima
artimesnius santykius su savo vaiku, nuolat bendraukite, suteikite galimybę
vaikui išsakyti savo rūpesčius, atsakykite į jį kamuojančius klausimus. Taip
greičiau pajausite, jei jūsų vaiko gyvenime kas nors klostysis ne itin
sklandžiai ir galbūt laiku užbėgsite nelaimei už akių.
Taip pat turėkite omeny, kad dažniau vaikus iki 8 metų seksualiai išnaudoja ne
grėsmingi nepažįstamieji, o šeimos nariai, artimi giminaičiai, šeimos draugai.
Taigi geriausia taktika – paaiškinti vaikui, kaip jis galėtų pats apsisaugoti ir
netapti auka: suteikite žinių apie jo kūną, kaip žmonės jį gali liesti, o kaip –
ne, padrąsinkite kreiptis pagalbos į bet ką iš suaugusiųjų, jei tik vaikui
pasirodys, jog kas nors su juo elgiasi nederamai.
3. Nelaimingi atsitikimai ir sužeidimai
Baimė: Bijau kad mano vaikas bus sužeistas per nelamingą atsitikimą,
pavyzdžiui, automobilio avariją!
Deja, šią baimę sunku pavadinti visiškai nepagrįsta. Daugelyje šalių būtent
avarijos yra dažniausia vaikų iki 14 metų mirties priežastis. Daugybė mažylių
avarijų metu sužeidžiami.
Ką galite padaryti? Be abejo, visų pirma savo vaiko saugumu galite
pasirūpinti skrupulingai laikydamiesi kelių eismo taisyklių, pasirūpindami
nepriekaištingos kokybės automobilio kėdute, visada taisyklingai sodindami ir
prisegdami vaiką. Jei vaikas jau moka važiuoti dviračiu ar dviračiu riedate
patys, mažylį pasodinę į specialią kėdutę, nepamirškite jam uždėti tinkamo
dydžio šalmo. Ir, žinoma, niekada nevartokite alkoholio prieš sėsdami už vairo
ar ant dviračio, neleiskite vaikui važiuoti automobiliu, kurio vairuotojas gali
būti vartojęs alkoholio.
4. Patyčios
Baimė: Bijau, kad mano vaikas nepritaps prie bendraamžių, iš jo
tyčiosis!
Tai taip pat baimė, turinti gana realų pagrindą. Bendraamžių patyčios ar net
smurtas – vis dar opi daugybės mokyklų problema. Ir nors prasivardžiuoti ir
„nedraugauti“ dažniausiai linkę darželinukai bei pradinukai, tikrasis atstūmimas
labiausiai tikėtinas tarp 10-14 metų vaikų.
Pasak psichologų, į bendraamžių patyčias nevalia žiūrėti pro pirštus, nes tai
gali turėti ilgalaikių pasekmių savo vertės suvokimui, smukdyti moksleivio
pažangumą, paskatinti depresiją ir net mintis apie savižudybę. Beje, patyčios
kartais primena virusą: labiausiai tyčiotis linkę tie vaikai, iš kurių kas nors
taip pat yra pasityčiojęs.
Ką galite padaryti? Pasak ekspertų, vaikai, kurie namuose patiria
prievartą, dažniau linkę tyčiotis iš savo bendraamžių. Todėl visų pirma ypač
svarbu, kaip jūs elgiatės su savo vaiku namuose. Nuo mažens aiškinkite, kad
negalima erzinti kitų žmonių, prasivardžiuoti, šaipytis. Daugiau kalbėkite su
savo vaiku, ką jis galvoja apie kitus žmones, kokių minčių jam sukelia jų
elgesys, kas jam patinka ar nepatinka. Tuo pačiu švelniai ugdykite vaiko
įgūdžius pačiam apsiginti ir apsisaugoti nuo patyčių. Paaiškinkite, kaip jis
turėtų reaguoti į bendraamžių erzinimus, jei tokių pasitaiko. Papasakokite, kaip
jūs (jūsų giminaitis, draugas) kadaise apsigynė nuo patyčių, jei prireiks – net
pasiūlykite jau suformuluotų atsakymų į erzinimus variantų.