Trys žingsneliai dieglių priežastims nustatyti

Pirmasis žingsnelis: rašykite dienoraštį

Dienoraščio rašymas naudingas dviem aspektais: tu gali pastebėti tam tikrus
požymius, kurie gydytojui padėtų nustatyti medicinines dieglių priežastis, ir
tam tikrus sutapimus. Štai ką pastebėjo viena mama: "Tomis dienomis, kai kūdikį
didžiąją dienos dalį nešioju nešyklėje, jis nerimauja mažiau". Taip ir tu gali
išsiaiškinti:

• Kas sukelia verkimo priepuolius ir kas juos numaldo?

• Ar jie prasideda panašiu dienos metu? Ar mažylis nuo skausmo prabunda naktį?
Kiek trunka priepuoliai? Kaip dažnai jie užeina?

• Ar verkimo protrūkiai retėja, dažnėja, ar išlieka toks pats skaičius?

• Ar yra koks nors ryšys su maitinimo būdu – mišiniu, buteliuku ar žinduku, –
maitinimo trukme ar kūdikio padėtimi maitinat? Ar kas nors pasikeičia bandant
naują mišinį ar maitinimo būdą? Ar mažylis atpila po maitinimo? Kaip dažnai?
Kaip greitai po maitinimo? Ar daug? Jei nemaitini krūtimi, gal pastebėjai ryšį
tarp to, ką valgai ir kiek mažylis verkia?

• Ar kūdikio pilvukas išsipūtęs? Galbūt jis priryja daug oro ar išsiskiria daug
dujų?

• Stebėk kūdikio žarnų peristaltiką: koks bangų dažnis? Ar jos švelnios,
tolygios ar staigios? Galbūt pastebėjai tuštinimosi dažnio ar išmatų pobūdžio
pasikeitimus, susijusius su maitinimo pokyčiais?

• Ką išbandei norėdama padėti kūdikiui? Kas padėjo? O kas ne?

Antrasis žingsnelis: kreipkitės į gydytoją

Nepasitenkink penkių minučių konsultacija. Norint įvertinti kenčiančio kūdikio
ir jo išvargintų tėvų situaciją, gydytojui reikia laiko. Prašyk, kad gydytojas
kabinete pakonsultuotų ilgiau. Prieš atvykdama su savo kūdikiu, gali aprašyti
priepuolius ir nusiųsti jam laišką. Jei tik įmanoma, konsultacijoje turėtų
dalyvauti ir mama, ir tėtis. Mamos dažniausiai sumenkina problemą, o tėčiai ją
išsako tokią, kokia ji yra. Niekada iš tikrųjų neįvertinau, kiek jėgų iš savo
šeimos pareikalauja dieglius kenčiantis kūdikis, kol vienas tėtis prasitarė: "Praeitą
savaitę man atliko vazektomiją. Nenorėčiau išgyventi to dar kartą".

Nufilmuokite kūdikį priepuolio metu. Norėdami padėti gydytojui įvertinti, koks
stiprus būna priepuolis, jo metu nufilmuokite kūdikį. Parodykite juostą
gydytojui dar prieš jūsų vizitą. Žiūrėdamas įrašą aš galiu įvertinti, ar mažylis
verkia šiaip sau, ar jis kenčia. Taip lengviau atrasti priežastis. Be to, juosta
naudinga ne tik gydytojui, bet ir nuramina tėvus, kurie mažų mažiausiai turi
įrodymus, kokią kankynę patiria kiekvieną vakarą. Vieną kartą išsekę tėvai,
prieš atvykdami į susitikimą, atsiuntė man juostą. Pasižiūrėjęs supratau, kaip
kenčia kūdikis ir kokie nusivylę tėvai nežinodami, kaip jam padėti. Neslėpkite,
kiek daug rūpesčių jums suteikia mažylis. Štai ką pareiškė viena nuvargusi mama:
"Aš neišeisiu iš jūsų tol, kol nenustatysite, kodėl mano kūdikis verkia".

Trečiasis žingsnelis: nuolat ieškokite atsakymų

Jei nuojauta kužda, kad tavo kūdikiui kažkur tikrai skauda, nenustok ieškoti
priežasčių, išbandyk įvairias skausmą palengvinančias priemones. Būtent taip
darė ši atkakli mama:

"Amelija – pirmasis mūsų vaikas. Nuo pat gimimo ji dažnai verkė ir mes, būdami
nepatyrę tėvai, nieko nedarėme. Kai jai suėjo dvi savaitės, gyvenimas pasisuko
kita linkme. Amelija pradėjo verkti kankinančiu balsu. Buvo net sunku tai
apibūdinti. Galiausiai verksmas buvo toks stiprus, kad niekaip negalėjau jos
nuraminti. Ji spiegė, staugė ir, neabejotinai, kentė skausmą. Mes pradėjome
įtarti, kad mažytė turi problemų su vidaus organais.

Amelija ant mano krūtinės išmiegodavo vos keturias valandas per naktį. Visą tą
laiką aš ją sūpavau ir maitinau, o vyras, palaikydamas mane emociškai, gulėjo
šalia ant grindų. Mus tai tiesiog gniuždė. Mažylė visai mažai valgė, o po
maitinimo tik daugiau verkė ir verkė. Jos būsena puikiai atitiko dieglių
požymius: pritraukti keliai, glaudimasis prie mūsų krūtinių, nenumaldomos
dejonės, besitęsiančios daugiau nei dvylika valandų per dieną. Mūsų pediatrė
tikino: "Visi kūdikiai verkia". Nepatenkinti pakeitėme gydytoją.

Naujoji gydytoja galvojo, kad viskas dėl mano pieno, ir pasiūlė nustoti žindyti.
Tačiau verksmas ir toliau tęsėsi, o mes uoliai ieškojome priežasčių. Nukentėjo
mūsų santuoka, šeimyninis gyvenimas, emocinė gerovė.

Pradėjau tyrinėti pati. Perskaičiau visas knygas apie vaikų priežiūra. Štai tada
atradau gydytojo Sears"o knygas "Kūdikio vadovas" ir "Neramaus ir dėmesio
reikalaujančio vaiko auginimas". Mano vyrais garsiai perskaitė GER (gastroesofaginio
refliukso) simptomus. Štai tada supratome, kad atsakymą jau radome. Paskambinau
gydytojui Sears"ui ir susitariau susitikti. Amelijos būsena buvo tokia kaip
visada ir konsultacijos metu ji be perstojo verkė. Gydytojas nustatė, jog ji
tikrai kentė nuo GER ir paskyrė du vaistus. Amelija pasidarė kur kas ramesnė ir
mažiau verkė.

Dabar Amelijai šeši su puse mėnesio. Pradedu suprasti, kodėl mano draugės taip
džiaugėsi motinyste. Per ašaras miglotai prisimenu pirmuosius tris mėnesius. Mes
ėjome iš proto ir galvojome, kad artėja galas. Panašaus likimo tėvams patarčiau
pasikliauti savo nuojauta. Savo vaiką apginti ir užstoti galite tik jūs.
Priverskite kitus jus išklausyti".