Gailisi pavėlavusi
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas nepasiteisino. Silpnai girdintys vaikai priversti ne tik iškęsti bendraamžių užgauliojimus, bet ir naudotis korepetitorių pagalba, nes mokykla nepajėgi jų išmokyti. „Gailiuosi, kad vaiko anksčiau nepradėjau leisti į specialiąją mokyklą“, – pripažino neprigirdintį sūnų auginanti Panevėžio savivaldybės teisininkė Daiva Noreikienė. Nuo pirmos klasės vaiką leidę į bendrojo lavinimo mokyklą tik dešimtoje klasėje tėvai ryžosi pakeisti ugdymo įstaigą. Pagrindinį išsilavinimą berniukas įgijo Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje. Anot D.Noreikienės, sūnus jau prieš keletą metų buvo prasitaręs, kad nori mokytis kartu su tokiais pat kaip jis – turinčiaisiais klausos negalią. „Bet tada su klasės auklėtoja pašnekėjome, kad neverta keisti mokyklos vidury mokslo metų. O paskui taip ir pasilikome. Gyvenimas tekėjo įprasta vaga, kol atėjęs į dešimtą klasę sūnus pareiškė: viskas, aš čia negirdžiu, nesuprantu“, – pasakojo D.Noreikienė.
Suprato dvi mokytojos
D.Noreikienė pripažįsta sulaukusi atkalbinėjimų, esą vaikui gyvenime pliuso nepridės specialiosios mokyklos išduotas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas. Vis dėlto mama tikina nesigailinti padaryto sprendimo. „Sūnus tiesiog atkuto, atsigavo, įgavo pasitikėjimo, susirado draugų. Iki tol jam buvo labai sunku dėl to, kad neprigirdi. Manau, kad bendrojo lavinimo mokykloje kentėjo ir jo mokslai. Sakydavo, kad tėra dvi mokytojos, kurios jį supranta ir kurias jis supranta. Perėjus pas kurčiuosius pažymiai pagerėjo“, – teigė D.Noreikienė. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje berniukas išmoko jam bendravimą gerokai palengvinusią gestų kalbą. Matydama pasikeitusį sūnų mama tikina ramia širdimi jį išleisianti toliau siekti vidurinio išsilavinimo į Vilniaus Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centrą. Atsakymo, kodėl sūnus silpnai girdi, Noreikai nežino iki šiol. Klausos negalia berniukui nustatyta gana vėlai. Įtarimų, kad kažkas negerai, tėvams kilo, kai daugiau nei dvejų metukų sulaukęs vaikas dar nepradėjo kalbėti. „Gal gimė turėdamas tokią klausą, o gal gydymo antibiotikais pasekmė, nes mažiukas dažnai gripu sirgo“, – svarsto D.Noreikienė.
Samdo korepetitorius
Kad bendrojo lavinimo mokyklos nepasirengusios priimti specialiųjų poreikių vaikų, mano ir panevėžietė Janina Kvedarienė. Jos neprigirdinčiai dukrai, būsimai septintokei, kad galėtų mokytis kartu su sveikaisiais, tenka daug papildomai dirbti. Tėvai mergaitei samdo lietuvių ir anglų kalbų korepetitorius.
Anot mamos, dėl klausos negalios dukros nepasiekia 30 proc. mokykloje per pamokas suteikiamos informacijos. „Prieš keletą metų mokykla po pamokų specialiųjų poreikių vaikams organizuodavo papildomus užsiėmimus, kad šie neatsiliktų nuo bendraamžių. Dabar tokių pamokėlių nebeliko ir tėvams tenka iš savo kišenės mokėti privačiai dirbantiems mokytojams“, – apgailestauja J.Kvedarienė. Panevėžietė mato, kaip skiriasi galimybės lavintis klausos negalią turinčius vaikus Lietuvoje ir Anglijoje. Emigravę draugai neprigirdinčią dukrą taip pat leidžia į bendrojo lavinimo mokyklą. Joje specialiųjų poreikių vaikams ne tik organizuojamos papildomos pamokėlės, bet ir suteikiama techninė pagalba. Kvedarai džiaugiasi iš kurčiųjų draugijos gavę keliasdešimt tūkstančių litų kainuojančią FM sistemą. Ją sudaro siųstuvas, užsisegamas mokytojo, ir imtuvas, kurį mergaitė pasikabina ant kaklo. Balsas iš siųstuvo perduodamas į imtuvą belaidžiu būdu. Nors, anot J.Kvedarienės, pedagogai geranoriški, tačiau jiems nepakanka žinių, kaip dirbti su klausos negalią turinčiu vaiku. „Mes patys suteikiame informaciją, kaip jiems elgtis, kad dukra suprastų“, – teigė mama.
Galvoja gestais
Šiemet pirmą kartą Panevėžio istorijoje du Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos auklėtiniai baigė Dailės mokyklą. Pasak vaikus su klausos negalia auginančias šeimas vienijančios bendrijos „Adapta“ pirmininkės Astos Karalienės, kurtieji ir neprigirdintieji puikiai adaptuojasi visuomenėje ir prireikus susikalba gatvėje. „Tik kažkodėl Lietuvoje tokie vaikai verčiami taikytis prie visuomenės daugumos ir prievartaujami kalbėti. Nors jie netgi sapnuoja ir galvoja gestais, ne žodžiais. Tai yra natūralu. Deja, mūsų valstybė nepasirengusi tokių žmonių integracijai į visuomenę“, – pabrėžė A.Karalienė.
Daugelyje užsienio šalių specialiųjų tarnybų darbuotojai privalo bent minimaliai mokėti gestų kalbą, JAV specialiai žmonėms su klausos negalia veikia aukštoji mokykla.
iMed