Urologo kabinetas: apie tai, ko bijo vyrai

 

Kodėl vyrai vis dar su baime žvelgia į urologo kabineto duris? Kas yra jų baimių objektas? Nors pastaraisiais metais atsiranda jaunų vyrų, kurie tampa drąsesni ir kreipiasi į urologą, tačiau nemaža dalis vis dar dvejoja ir delsia iki paskutinės minutės. Tad kas laukia urologo kabinete? Pabandėme atskleisti šią paslapties širmą ir išsiaiškinti, ko iš tiesų bijo vyrai.

 

Kalta vyrų psichologija

Vyrai nenoriai lankosi poliklinikoje, o pas urologą ryžtasi eiti tik kraštutiniu atveju. Vienas populiarių vyrų pasiteisinimų – laiko stoka. Iš tiesų, šiais beprotiško tempo ir darbo krūvio laikais skirti kelias valandas vizitui pas urologą vyrams gali atrodyti neįmanoma. Tačiau jei jie žinotų, kad, negydydami prostatos ligų, sulauks rimtų komplikacijų ar net vėžio, rasti laiko gydytojo apžiūrai veikiausiai nebebūtų taip sunku. Nors, anot gydytojo urologo prof. Balio Dainio, pastarųjų metų tendencijos džiugina, nes vis daugiau vyrų, ypač jaunų, tampa drąsesni ir kreipiasi į urologą. Ko vyrai bijo, kodėl neina pas urologą? „Manau, kad Lietuvos vyrų psichologija lemia tai, jog jie mano, kad urologo kabinete gali būti atlikti skausmingi tyrimai. Turbūt labiausiai gąsdina digitalinis - rektalinis tyrimas, kai pro tiesiąją žarną pirštu apčiuopiama prostata. Tačiau šis tyrimas būtinas ir labai informatyvus. Galbūt šiek tiek nemalonus, tačiau tikrai neskausmingas. Be abejo, kai kurie vyrai jautresni įvairioms procedūromsbijo ne tik tyrimų, bet ir apskritai atvirai kalbėti apie intymiąją sferą, – sako profesorius. – O bijoti nereikėtų, nes šiuolaikinė įranga leidžia tiksliai nustatyti diagnozę, o tyrimai tikrai nėra skausmingi. Be to, jautresniems vyrams stengiamės sudaryti ir psichologinį komfortą ir apskritai viską atliekame delikačiai. Iš tiesų, vyrų psichologija tokia, kad jie linkę vengti medikų, niekur nesikreipti, iškentėti. Nors vengimas gali būti lemtingas. Prostatos ligas užleidus, galima sulaukti labai skaudžių pasekmių.“

 

Prostatos išvešėjimas neišvengiamas: kam vargti ir eiti pas gydytoją?

Antrasis labiausiai paplitęs vyrų pasiteisinimas, kodėl jie neina pas urologą, anot prof. B. Dainio, kad pirmieji išvešėjusios prostatos simptomai, kurie pasireiškia šlapinimosi sutrikimais, yra normalu vyresnio amžiaus vyrui. „Tai netiesa.

Nors prostata metams bėgant ir didėja, tačiau padėti vyrams, sumažinti šlapinimosi sutrikimus ir pagerinti lytinę potenciją galima“, – pabrėžia profesorius. Pas urologą reikia eiti, jei vargina šie pagrindiniai šlapinimosi sutrikimai: dažnesnis nei įprasta noras šlapintis, ypač naktį, silpnesnė, nutrūkstanti šlapimo srovė, skausmas, jausmas, kad pasišlapinama ne iki galo, pablogėjusi lytinė potencija.

 

Pas urologą kartu su žmona

Vienas iš sprendimo būdų, kaip atvesti vyrą iki urologo, yra eiti pas jį kartu su antrąja puse. Prof. B. Dainio teigimu, iš tiesų, nemažai vyrų į konsultaciją ateina su žmona ar partnere. „Dėl to moteris reikėtų tik pagirti ir paskatinti ir ateityje stebėti vyro sveikatą, laiku atvesti pas urologą“, – sako profesorius. Be to, anot jo, moterys neretai būna pastabesnės ir atkreipia dėmesį į tokius simptomus, kuriems vyrai nesuteikia reikšmės. Kaip jau minėta, pirmuosius šlapimo sutrikimo simptomus vyrai linkę nurašyti amžiui ir netiki, kad juos galima sumažinti. Tačiau moterys su tuo nesutinka, ir yra teisios. „Tenka girdėti vyrus sakant: „Žmona išsigalvoja, juk jau ne pirmos jaunystės, tai ko norėti, na, dažniau nueinu į tualetą, na, kartais naktį atsikeliu, ar tai baisu?“ Atlikęs tyrimus, gana dažnai tokiems vyrams diagnozuoju prostatos hiperplaziją, paskiriu gydymą, po kurio vyrai nustemba, kad iš tikrųjų šlapinimosi problemos išnyksta arba smarkiai sumažėja. Kartu pagerėja ir erekcija, dėl kurios sutrikimų vyrai irgi linkę kaltinti amžių ir manyti, kad jau nieko pagerinti negalima“, patirtimi dalijasi profesorius.

 

Kaip keisti vyrų požiūrį, kad jie eitų pas urologą?

Prof. B.Dainio teigimu, norint paskatinti vyrus kreiptis į urologus, reikia kuo daugiau apie tai kalbėti. Profesorius pastebi, kad, pasirodžius straipsniams spaudoje ar internete, vyrai suaktyvėja, jų sulaukiama daugiau. Beje, anot pašnekovo, kai kuriose Vakarų šalyse žmonėms, kurie nesirūpina savo sveikata ir, pvz., kaip rekomenduoja medikai, kasmet, sulaukę 45-erių ar 50-ties, nesilanko pas urologą, taikomos netgi tam tikros sankcijos, pvz., jis moka didesnį sveikatos draudimą arba gauna mažesnį atlyginimą. „Galbūt, mūsų požiūriu, tai nepriimtinos priemonės, tačiau kitose šalyse taip priverčiama rūpintis sveikata“, – pažymi

profesorius. Skatinti vyrus lankytis pas urologą gali ir bažnyčios atstovai. Tokia praktika, profesoriaus teigimu, yra Italijoje. „Kunigas praneša, kad vyksta akcija ir vyrai turėtų pasitikrinti prostatą, atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) testą. Kodėl to neperėmus? Manau, kad visos iniciatyvos, kurios tik paskatintų vyrus ateiti pas urologą, yra sveikintinos“, – įsitikinęs pašnekovas.

 

 Kaip gali atsiliepti vyrų nedrąsa?

50 proc. 50-mečių nustatomi pradiniai prostatos išvešėjimo požymiai, tarp 60-ties metų vyrų ši liga diagnozuojama 60–65 proc., o sulaukusiems 70-ties – kone visiems. Tačiau tai nereiškia, kad ligos nereikia gydyti. Priešingai, gerybinės prostatos hiperplazijos negydant, gali ištikti viena sunkiausių komplikacijų, kai vyras visiškai pats negalės pasišlapinti ir prireiks operacijos. Kitos grėsmės – šlapimo pūslės, inkstų ligos. Ilgainiui gali vystytis inkstų nepakankamumas ir gali prireikti dializės. „Nors liga ir atrodo nebaisi ir netgi jos

pavadinime yra žodis „gerybinė“, tačiau jos negydant galima sulaukti itin piktų padarinių – prostatos vėžio“, – pažymi profesorius. Todėl medikai ragina visus 50-čius, o jei giminėje yra sergančiųjų prostatos ligomis, tai ir 45 metų sulaukusius apsilankyti pas urologą ir atlikti PSA testą. Vėliau pas urologą jiems reikėtų lankytis kasmet.

„Prostata reikia rūpintis nuo jaunumės. Nes visos prostatos ligos, ypač prostatitai, kuriais dažniausiai serga jauni vyrai, tinkamai negydomi didina prostatos vėžio riziką“, – kviečia profesorius.

 

Ligos pradžioje užtenka ir augalinės kilmės preparatų

Anot urologo, pirmieji gerybinės prostatos hiperplazijos požymiai dažnai būna silpni. Tačiau numoti ranka

nevertėtų. Tokiems vyrams dažnai užtenka pavartoti augalinės kilmės vaistų . „Augalinės kilmės preparatai (pvz. Prostamol Uno) tinka ir padeda esant pirmiesiems prostatos išvešėjimo požymiams. Jie pristabdo prostatos vešėjimą ir netgi gali padėti išvengti operacijos arba ją atitolinti. Aišku, kai simptomai stiprūs, būtina skirti stipresnių cheminių vaistų, bet kartu, kaip pagalbinį gydymo būdą, pacientai gali vartoti ir augalinės kilmės preparatų (pvz. Prostamol Uno) “, – teigia profesorius.

 

Kas laukia urologo kabinete?

Anot prof. B. Dainio, urologo kabinete vyras pirmiausia bus išklausytas, įvertinti jo nusiskundimai ir šlapinimosi sutrikimų sunkumas. Vėliau prostatos hiperplazijos diagnozei patvirtinti, pagal Europos Sąjungos reikalavimus, turėtų būti atlikti šie tyrimai: PSA testas, prostatos echoskopija ir digitalinisrektalinis tyrimas. Visi tyrimai papildo vienas kitą ir leidžia nustatyti tikslią diagnozę. Nustačius ligą, gydymas parenkamas individualiai.

 

LT/Pro/2013/04