Vaiko estetinis jausmas formuojasi nuo pirmų gyvenimo dienų. Svarbu viskas:
aplinkos spalvos, bendravimas, galimybės kurti ir net… kaip patiekiate maistą!
Konsultuoja vaikų psichologė Inna Kusakovskaja, Antakalnio poliklinikos
Psichikos sveikatos centras
Kokio amžiaus vaikas pradeda suprasti, kas yra gražu?
Grožio pajautimas formuojasi nuo pirmų dienų: domintis pasauliu, smalsiai jį
tyrinėjant, džiaugiantis pamėgtais ar naujai atrastais dalykais. Vaikams gali
būti gražu net tai, į ką suaugusysis nekreipia jokio dėmesio, pavyzdžiui, sena
apsiausto saga, ąsočio šukė, skrendantis pūkas. Vaikų sugebėjimas grožėtis
daiktais, gamtos reiškiniais, meno kūriniais nėra susijęs su tam tikrais
kanonais ir stereotipais. Mažyliui augant estetinis jausmas keičiasi. Tarkim,
3–4 m. vaikui gražu ryškus, blizgantis žaisliukas, puošnus drabužėlis. Sulaukęs
5–6 m. jis ima pastebėti spalvų ir linijų darną, šokio plastikos, melodijos
grožį. Septynmečiui daug malonių išgyvenimų sukelia gamtos reiškiniai.
Ar vaiko apetitui gali turėti įtakos estetiškai patiektas maistas?
Įdomiai, gražiai patiektas maistas sukelia daug malonių jausmų, žadina apetitą.
Tik nepamirškite, kad vaiko grožio supratimas gali skirtis nuo suaugusiųjų. Pvz.,
3–4 metų vaikui kur kas didesnį įspūdį padarys košė su uogų „akytėmis“, uogienės
„nosyte“ ir „burnyte“, nei balta staltiese serviruotas stalas. „Gyva“ košė
neabejotinai bus skanesnė. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad vos kelių
valandų kūdikis jau reaguoja į nupieštą žmogaus veidą. Košę galima papuošti
įvairiomis figūromis, piešiniais, tačiau veidukas sukels daugiausia jausmų. Be
abejo, tai pagerina apetitą. Vaikams patinka žaisti su maistu, todėl keturmetis
jau gali ir pats dekoruoti savo patiekalą. Mažylis tampa kūrybiškesnis, ima
suprasti, kad ir į kasdienius dalykus galima pažvelgti su fantazija.
Ar svarbu vaikutį rengti skoningai, tvarkingai?
Be abejo. Vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami tėvų elgesį, taip perpranta
taisykles. Pavyzdžiui, kad namie vilkima vienokiais drabužiais, o einant į
svečius – kitokiais. Matydamas, kaip puošiasi tėvelis ir mamytė, vaikas ir pats
nori puoštis. Mažyliui malonu, kai aplinkiniai žavisi jo drabužėliu. Nieko
baisaus, jei norėdama pasipuošti mergaitė „persistengė“ ir pasikabino per daug
karolių, o berniukas net ir į parduotuvę nori eiti su kaklaraiščiu. Vaikai
mokosi eksperimentuodami. Kai vaikui leidžiama pasirinkti, ką vilktis, lavinamas
jo skonis.
Kaip reaguoti, jei trimetė atsisako mautis kelnes, o griebia prašmatnų pūstą
sijonėlį? Arba karštą vasaros dieną mažylis aunasi botus?
Čia kyla konfliktas tarp vaiko noro ir visuomenėje priimtų standartų. Bet kuriuo
atveju skonis, pasirinkimo laisvė turi turėti ribas. Jos būtinos ir vaikams, nes
jų neturėdami jausis sutrikę. Tačiau pirmiausia pamėginkite suprasti ir vaiko
motyvus, tik paskui galvokite, ką daryti. Gal berniukas apsiavė botus, nes
nesulaukia lietaus ir balų, tad yra pasiryžęs juos išbandyti saulei šviečiant?
Svarbiausia, kad tėveliai apsispręstų, kada leisti vaikui rinktis, ir išliktų
nuoseklūs. Ieškokite kompromisų, nes jie dažniausiai leidžia abiem pusėms likti
patenkintoms. Pvz., botus galima sudėti į maišelį ir paimti su savimi, o
prabangų sijoną „pasaugoti“ šeštadieniui, kai susiruošite į svečius.
SPECIALISTO KOMENTARAS
Socialinių mokslų daktarė dailininkė, dailės studijos vadovė Audronė
Brazauskaitė
(tel. 8652 92 081, www.dailes.net)
1. Aplinkos spalvos yra labai svarbios ugdant mažojo žmogaus grožio supratimą.
Vaiko kambarys turėtų būti šviesus ir jaukus. Yra žinoma, kad šiltos spalvos –
geltona, oranžinė, raudona didina tonusą, pagreitina kraujo apytaką, skatina
protinę veiklą. O štai žalia, mėlyna, violetinė – ramina. Rausva gerai veikia
organizmą. Žalia spalva tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems, juk ne veltui
gamtoje žmogus atsipalaiduoja, patiria darną. Priimta, kad berniukų kambaryje
vyrauja žydra, mergaičių – rausva spalva. Teko skaityti, kad taip buvo nuspręsta
prieš kelis šimtmečius, tačiau to nebūtina paisyti – rausva spalva puikiai tinka
ir berniukams. Renkantis spalvą derėtų atkreipti dėmesį ir į vaiko temperamentą,
pvz., energingo, jautraus mažylio kambarį siūloma dažyti šaltesnėmis (mėlyna,
žalia) spalvomis tam, kad ramintų. Itin ramiam, uždaro būdo vaikui ryškesnės
spalvos teiks energijos. Patartina vengti tamsių spalvų, kurios slopina, slegia,
mažina erdvę, ilgainiui net gali sukelti depresiją. Vaiko aplinka turi būti
tvarkinga. Artimųjų tvarkymosi įgūdžiai, aplinka, kurioje jis gyvena, yra
pavyzdys, elgesio pamoka. Atminkite, tvarka, kai kiekvienas turi savo vietą,
skatina kūrybiškumą, ugdo atsakomybę. Vieni vaikai turi tvarkos pojūtį, kitus
tvarkytis reikia mokyti. Be to, skatinkite vaiką kurti: piešti, lipdyti,
klijuoti, karpyti, statyti. Kuo daugiau veiklos, tuo labiau vaikas lavinamas,
skatinama jo fantazija. Tik nepamirškite vaiko pagirti, pasidžiaugti nuveiktu
darbu, nes mažiesiems tai labai svarbu. „Kaip gražiai padarei, sutvarkei“, – šie
žodžiai bus puikus paskatinimas naujiems darbams, tyrinėjimams.
MAMOS PATIRTIS
Lina, 34 m. valstybės tarnautoja, 2 m. 11 mėn. Ugnės mama:
„Mūsų namuose apstu piešimo popieriaus, spalvinimo knygelių, pieštukų, kreidelių,
dažų. Dukrytei leidžiu pačiai spręsti, kada ir kuo užsiimti. Žiūrėdama knygos
paveikslėlius Ugnė mėgsta kurti savas istorijas, interpretuoti jai nepažįstamus
daiktus ar reiškinius, ir aš tos fantazijos neriboju. Būdama lauke dukrytė
nuolat tiria aplinką, domisi įvairių objektų spalvomis ar formomis. Į Ugnei
rūpimus klausimus stengiuosi atsakyti suprantamais žodžiais, pavyzdžiais iš
gamtos ar patarimais iš gyvenimo. Kadangi mergaitė labai judri, rudeniop leisime
į šokių būrelį, kad susipažintų su šokiu ir muzika, lavėtų jos koordinacija,
formuotųsi taisyklinga laikysena.
Man svarbu, kokioje aplinkoje gyvena dukrytė. Ji dažnai padeda „tvarkyti“ namus:
vaikšto paskui mane su žaisliniu dulkiu siurbliu ar skudurėliu, vakarais tik jai
suprantama seka lentynoje rikiuoja žaislus. Vis dažniau pastebiu, kaip Ugnė
matuojasi mano aukštakulnius ar apsiveja aplink kaklą šalikėlį. Kai rengiu
dukrelę, paprastai leidžiu pačiai pasirinkti vieną iš kelių variantų, susikurti
savą drabužių derinį. Jei matau, kad vaikui sunku apsispręsti, pasakau savo
nuomonę.“