Užsitęsęs stresas sekina organizmą

Tyrimų duomenimis, didžiausią stresą patiria dirbančios visą darbo dieną
ir auginančios jaunesnius nei 13 metų vaikus moterys. Itin didelį stresą nuolat
patiria apie 20 proc. vadovų, o “šiokį tokį” stresą kas dvi savaites patiria 75
proc. gyventojų. Dėl streso prasideda net 80 proc. visų ligų.

Stresas – normali organizmo reakcija į bet kokį keliantį grėsmę veiksnį. Streso
pagalba žmogus mobilizuoja jėgas, kad nugalėtų išorėje esančią problemą.
Stresinė reakcija būna susijusi su nerimu arba baime. Tam tikrais atvejais ji
gali būti susijusi su pykčiu, kuris taip pat yra reakcija į išorėje esančią
grėsmę. Tačiau stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas sekina
organizmą, gali sukelti įvairių ligų.

Ir vis dėlto žmogus dažnai nepajėgia savarankiškai susidoroti su stresu ir jo
padariniais, todėl bando “nervus gydyti” vaistais. Tačiau vaistus gerti reikia
ne tada, kai šauna į galvą, o kai paskiria gydytojas. Net ir švelniai veikiantys
augaliniai preparatai bei nervus atpalaiduojančios vaistažolės gali sukelti
mieguistumą, poreikį pamažu didinti dozę.

Jeigu nusprendėte, kad be vaistų neapsieisite, geriau rinkitės saugius
homeopatinius preparatus, kurie yra saugūs, jie skiriami ir vaikams, ir
suaugusiems, nėščioms moterims ir senyvo amžiaus žmonėms.

Geri patarimai, norintiems sumažinti stresą:

atsipalaidavimo pratimai –
kasdien skirkite nors po kelias minutes kvėpavimo pratimams, raumenų tempimui
bei atsipalaidavimui.

judėjimas –
mankšta, sportas, fizinis darbas, pasivaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas
dviračiu, plaukimas ir daug kitų fiziškai aktyvių užsiėmimų padeda “sudeginti”
streso metu organizme susidariusias kenksmingas medžiagas, sustiprinti organizmą,
nervų sistemą, pagerinti nuotaiką.

tinkamas dienos režimas –
laiku gulkite ir kelkitės, nes miegas natūraliausias vaistas nuo streso.
Nedirbkite be pertraukų iki išsekimo, derinkite darbą su poilsiu, kaitaliokite
užsiėmimus, dažniau būkite gamtoje.

visavertis maitinimasis –
valgykite reguliariai ir saikingai, venkite gyvulinių riebalų, alkoholio ir
kofeino, daugiau vartokite vaisių ir daržovių, kuriuose gausu vitaminų ir
ląstelienos.