Vaiko mieguistumas

Vaikelis tapo mieguistas, mažiau domisi aplinka? Mieguistumas gali būti
nuovargio arba ligos požymis. Žinoma, ne miegligės, kuri kyla, jei įkanda musė
cėcė ar blakė žudikė. Laimei, šie gyviai Lietuvoje nesiveisia. Tad kodėl mažylis
yra apsnūdęs?

Miego svarba

Vaiko gyvenimui miegas nepaprastai svarbus. Ne tik todėl, kad miegodamas atgauna
jėgas, pailsi. Miegas be galo svarbus visai organizmo fizinei veiklai ir raidai.
Miegant medžiagų apykaita sulėtėja net trečdaliu, nukrinta kraujospūdis, kūno
temperatūra, sulėtėja širdies ritmas bei kvėpavimas, daugiau išskiriama augimo
hormono (daugiausia – pasiekus giliojo miego fazę, tarp 22-23 val.). Tuo pačiu
metu atsiranda naujų jungčių nervų takams nutiesti, susiderina nervų sistema,
kuri ir toliau nenutrūkstamai dirba. Vaikas miegodamas vėl išgyvena dienos
potyrius ir taip tarsi pasikartoja žaidžiant ar mokantis įgytus įgūdžius. Todėl
tėveliai turėtų rūpintis, kad vaikas miegotų tiek, kiek pagal amžių pataria
medikai. Kad miegas būtų ramus ir netrikdomas, ne mažiau kaip porai valandų
kasdien išvesti į kiemą. Tada vaikas jausis žvalus, noriau valgys, geriau
įsidėmės ir įsisąmonins darželyje ar mokykloje gaunamas žinias.

Noriu miego, saldaus miego

Mieguistumas (hipersomija) yra vienas miego sutrikimų, daug retesnis nei nemiga,
tačiau taip pat labai varginantis. Vaikas yra apsnūdęs, tarsi apdujęs, tampa
piktesnis, irzlesnis, prislėgtos nuotaikos. Tokia būklė trukdo jo fizinei ir
intelektinei veiklai. Jei mieguistumas trunka ilgai – mėnesį ar ilgiau, gali
sulėtėti raida. Tačiau dažniausiai mieguistumas būna trumpalaikis, išnyksta
kartu su jį sukėlusia priežastimi.

Miego stoka, sutrikęs dienos režimas. Tai dažniausia mieguistumo
priežastis. Vaikui miego trūksta, jei per vėlai užmigdomas ir anksti keliamas,
nemiega dieną, jei naktį dažnai prabudinėja, nes trukdo įvairūs dirgikliai (triukšminga
aplinka, šviesa, tvankus, karštas oras, šaltis, ankšti drabužėliai). Blogai
miegoti gali pervargęs, vakare prisižiūrėjęs baisių filmukų, išgėręs gėrimų su
kofeinu (arbatos, pepsikolos, kokakolos), prisismaližiavęs šokolado, patyręs
daug ne tik blogų, bet ir gerų įspūdžių, pasikeitus dienotvarkei. Mažylis blogai
miega, kai serga, jam kvėpuoti pro nosytę trukdo sloga.

Jei dieną vaikas pervargsta, vakare būna neramus, suirzęs, jam sunku užmigti,
padėti gali švelnios raminamosios homeopatinės priemonės. Nurimęs, be trikdžių
naktį išmiegojęs vaikas dieną bus žvalus, geros nuotaikos.

Mažakraujystė. Jei vaiko kraujyje sumažėja eritrocitų (raudonųjų kūnelių)
arba hemoglobino (raudonojo pimento), kuris turi geležies ir perneša deguonį,
išsivysto mažakraujystė. Vaikas pablykšta, jaučia nuovargį, jam silpna, norisi
miego, pablogėja apetitas, dažniau plaka širdelė. Kreipkitės į gydytoją, kad
patikrintų kraują. Jei tyrimas parodys mažakraujystę, nupirkite geležies papildų
ir paisykite visų gydytojo nurodymų. Sureguliuokite mitybą, pasistenkite, kad
vaikas su maistu gautų daugiau geležies.

Pakilusi ar nukritusi žemiau normos kūno temperatūra. Vaikui silpna,
norisi miego, kai jis karščiuoja arba temperatūra nukrinta iki 35 laipsnių ar
žemiau (hipotermija). Pamatuokite temperatūrą. Jei ji siekia 38,5 laipsnio,
sugirdykite paracetamolio, o jei ypač žema, pasitarkite su šeimos gydytoju ar
pediatru, ypač jei jūsų vaikas dar neišaugo iš kūdikystės amžiaus.

Užkrečiamoji liga. Jei vaikas tampa mieguistas sirgdamas vėjaraupiais,
raudonuke ar kita užkrečiamąja liga ir skundžiasi, kad skauda galvą, kaklą,
būtinai kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti vienas meningito ar encefalito
požymių.

Skysčių stoka. Vaikui, kuris ne tik mieguistas, bet ir vemia ar
viduriuoja, tikriausiai stinga skysčių. Todėl jam silpna, norisi prigulti,
pasnausti. Duokite gausiai gerti arbatos, mineralinio vandens be „burbuliukų", o
kūdikį dažniau pažindykite arba pagirdykite mišinuku, vandenuku. Nepamirškite
specialaus druskų tirpalo.

Trauma. Gali būti, kad vaikas pasidarė mieguistas, nes susitrenkė galvytę.
Jei iškrito iš vežimėlio ar lovelės ir todėl pasidarė vangus, mieguistas, kuo
skubiau kreipkitės į gydytoją. Vyresnio vaiko paklauskite, ar jis negriuvo ir
nesusitrenkė galvos.

Cukraligė. Mieguistumas gali būti vienas cukrinio diabeto požymių. Jei
vaiką dar ir troškina, jis dažnai ir gausiai šlapinasi, dažniau kvėpuoja,
pauostykite, ar iš burnytės nesklinda acetono kvapas, kuris būdingas, kai liga
paūmėja, nes organizmas naikina savo baltymus ir riebalus, šiems irstant
susidaro įvairių rūgščių. Viena jų – acetonas, kuris išskiriamas per plaučius ir
su šlapimu. Jei užuodėte acetono kvapą, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją, kad
patikrintų gliukozės kiekį šlapime ir kraujyje.

Apsinuodijimas. Mažas vaikas tyrinėja aplinką ir radę ką nors, kas jį
labai sudomina, gali nuryti. Apsinuodijęs vaistais arba alkoholiu vaikas tampa
mieguistas, vangus, gali net prarasti sąmonę, atsirasti traukulių, vemti,
viduriuoti. Apklauskite jį ir būtinai patikrinkite namų vaistinėlę, ar joje
nieko netrūksta. Apžiūrėkite savo barą, ar buteliuose nesumažėjo alkoholio,
patikrinkite buitinės chemijos spintutę. Supratę, kad mieguistumo priežastis –
apsinuodijimas, paguldykite vaiką ant šono (pradėjęs vemti neužsprings) ir kuo
skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kai praslinks nelaimė, vaistams,
alkoholiui ir buitinei chemijai raskite vietą, kurios vaikas nepasiektų.

Vaistų poveikis. Kai kurių vaistų šalutinis poveikis – mieguistumas (pvz.,
raminamieji, nuo alergijos). Pasitarkite su gydytoju, ar jų nereikėtų pakeisti
kitais.

Depresija. Vyresniam vaikui mieguistumas gali išsivystyti prasidėjus
depresijai, atsiradus psichikos sutrikimų. Tada užsitęsia bloga nuotaika,
sutrinka santykiai su bendraamžiais, tėvais, vengia su jais bendrauti, tampa
dirglus, nenori valgyti (arba, priešingai, valgo daugiau nei įprastai), sutrinka
virškinimas, skauda galvą, sunku susikaupti. Skirkite kaip galima daugiau
dėmesio vaikui, išklausykite ir būtinai pasitarkite su gydytoju. Jis nuspręs,
pas kurį specialsitą – neurologą ar psichologą nusiųsti vaiką.