Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad šiandien antsvoris ir nutukimas sukelia daugiau sveikatos problemų nei badas ir infekcinės ligos. Ir jei anksčiau nutukimas grėsė suaugusiesiems vyresniems nei 30-40 metų amžiaus, tai dabar beveik visos pasaulio šalys vis dažniau susiduria su vaikų ir paauglių antsvoriu. Kas 30 metų jų skaičius dvigubinasi. Jungtinėse Amerikos Valstijose nutukimas kankina 20 proc. vaikų nuo 5 iki 12 metų. Vaikų ir paauglių nutukimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus ūgtelėjo 1–3 proc., o antsvoris – maždaug 5–7 proc.
Mažųjų storulių pasaulis
Svarbu ne tai, jog būti stambiam yra negražu ar nemadinga, kad storulį paauglį erzina bendraamžiai ir jis nepopuliarus priešingos lyties atstovams. Per didelis kūno svoris sukelia realias grėsmes sveikatai. Šiuolaikiniai paaugliai susiduria su komplikacijomis, kurios būdingos suaugusiems ir netgi senjorams.
Tai yra dvigubai baisiau, – perspėja endokrinologai – nes paaugliams, skirtingai nei suaugusiems, 2 tipo diabetas vystosi sparčiau ir dažnai sukelia komplikacijas. Iš širdies ir kraujagyslių sistemos pusės paaugliams su pertekliniu svoriu gresia hipertenzija ir ankstyva aterosklerozė; kita komplikacijų grupė – bronchų ir plaučių sutrikimai (apnėja, obstrukcinis sindromas). Vis dažniau registruojamos rimtos inkstų, atramos – judėjimo sistemos komplikacijos. Pagal įvairius duomenis, 80% vaikų ir paauglių su antsvoriu yra aukštas kraujo spaudimas, 25% – angliavandenių tolerancijos sutrikimai, 20% – steatozė, – įsitikinę dietologai.
Nutukimas toli gražu nėra nekenksmingas reprodukcinėms funkcijoms. Riebalinis audinys yra estrogenų, moterų lytinių hormonų šaltinis. Mergaitėms jis skatina ankstyvą brendimą, o trečdalis berniukų su antsvoriu, priešingai, susiduria su uždelstu lytiniu brendimu. Suaugusios merginos dažnai vargsta dėl policistinių kiaušidžių sindromo ir kaip rezultato – nevaisingumo problemų. Vyrų androgenų trūkumas gali sukelti ankstyvą impotenciją ir nevaisingumą. Vaikų ir paauglių ilgalaikio nutukimo pasekmės dar nevisiškai žinomos. Tačiau jau šiandien Amerikos mokslininkai prognozuoja, kad „storos kartos” gyvenimo trukmė bus ne ilgesnė kaip 50-55 metai. Padėti vaikui mažinti antsvorį reiškia tiesiog prailginti jo gyvenimą.
Nekaltinkite hormonų
„Jei vaikas yra riebus – kalti jo hormonai”, – mano daugelis. Taip, hormoniniai ir genetiniai sutrikimai yra pilnumo priežastis. Bet ne jiems priklauso pirmenybė. Geno mutacija gali lemti vaiko nevaldomą apetitą. Šie defektai žinomi kaip monogeninis nutukimas ir yra labai reti. Tokio atvejo sunku nepastebėti: vaikas nuo gimimo yra pasirengęs be sustojimo valgyti ir paprastai patenka į endokrinologų priežiūrą pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Kai kurios iš šių ligų dabar sėkmingai gydomos. Tačiau dažniausiai storumas turi „buitines” priežastis.
Nutukimas paveldimas?
Tačiau priešingai nei įprasta manyti, šis veiksnys neturi vyraujančios reikšmės. Pasak mokslininkų, nutukimo rizika didėja 82,3% vaikams, jei abu tėvai stori, 51,7% – jei nutukimą turi tik motina, 38,9% – jei tik tėvas, 7,6% – jei tėvai neturi nutukimo, tačiau jie turi kitų pilnokų giminaičių.
Nutukimo atsiradimo rizika yra tik rizika, o ne neišvengiamumas. Tokiu atveju būtina ne pasiduoti, bet nuo vaiko gimimo rūpintis jo sveika mityba. Būtent nuo gimimo, nes daugelis mokslininkų mano, kad pasaulinė nutukimo epidemija neatsitiktinai sutapo su dirbtinio maitinimo paplitimu. Dauguma vaikų ir paauglių, kenčiančių antsvorį, buvo „dirbtinai” maitinami.
Naujausi tyrimai rodo, kad vaikui gresia nutukimas, jei gimsta per dideliu svoriu (daugiau nei 4 kg), arba su kūno masės trūkumu. Taip pat į rizikos grupę patenka vaikai, kurių motinos valgė nėštumo metu nepakankamai, arba, priešingai, turėjo antsvorį, gestacinį diabetą (cukrinis diabetas nėštumo metu).
Kaip pirmą primaitinimą pediatrai rekomenduoja daržovių tyres, o ne kruopų košes, ypač jei vaikas su viršsvoriu. Šiandien jau įrodyta, kad nutukimą lemia:
- pusryčių atsisakymas (vaikai, kurie nevalgo pusryčių, persivalgo per pietus ir vakarienę);
- vėlyva soti vakarienė;
- retas, bet gausus maistas;
- nepakankamas aukštos kokybės baltymų, taip pat šviežių vaisių, daržovių ir žalumynų kiekis;
- daug produktų, kuriuose yra paslėpti riebalai ir lengvai virškinami angliavandeniai (saldumynai, greitas maistas, traškučiai, saldūs gėrimai);
- ir, žinoma, nejudrus gyvenimo būdas.
Lėkštės modelis
Sveikas maistas nebūtinai yra nuobodus baltymų, riebalų ir angliavandenių mišinys. Pakanka valgyti pagal „lėkštės modelį”. Kiekviena lėkštė, kurią siūlote vaikui, turėtų būti suskirstyta į keturias dalis.
* Pusę užpildykite šviežiomis ar virtomis daržovėmis (išskyrus bulves) ir sąžiningai: be tarkuotų sūrių, majonezo ir kitų riebių padažų.
* Ketvirtyje lėkštės dėkite baltyminius produktus – liesos mėsos, žuvies, kiaušinių, varškės, pupelių.
* Likęs ketvirtis – kompleksiniai angliavandeniai: javai, bulvės, ryžiai, makaronai (taip pat be riebių padažų ir majonezo).
Parengė: L.Varanavičienė
