Namai, kuriuose visi šeimos nariai turi savo pareigas bei noriai ir
draugiškai jas atlieka, kvepia idile. Deja, realybėje dažnai pirmieji iš
rikiuotės iškrinta mažieji pagalbininkai: iš pradžių noriai imituodavę grindų
plovimą ar dulkių valymą ima aikštingai prieštarauti, vos šie žaidimėliai tampa
jų kasdiene pareiga.
Psichologai ir pedagogai teigia, jog vaikai, turintys ir reguliariai atliekantys
savas pareigas namuose, auga kruopštesni ir atsakingesni. Gebėjimas atlikti
jiems skirtas užduotis ne tik išmoko kantrybės bei atidumo, bet ir kilsteli
savęs vertinimą: „manimi pasitiki, aš galiu“.
Nors geriausia pamatus tokiam šeimyniškam bendradarbiavimui pakloti dar
ankstyvoje vaikystėje, pradėti niekada ne per vėlu. Net ir iki šiol didesnių
darbų neužsikraudavusiam paaugliui galima paaiškinti, kad pareigos namuose turi
būti ne kam nors primestos, o pasidailntos. Tai – ne prievolė, o šeimos gyvenimo
dalis.
1. Sprendimai – bendri. Leiskite vaikams kartu su jumis priimti
sprendimus. Atsakomybė turi būti pasidalinta sąžiningai. Sudarykite tvarkaraštį,
kas kada ir už ką atsakingas. Jei vaikas neatlieka jam patikėtų darbų –
nedarykite už jį. Tegul jis suvokia, kad jo darbas svarbus visai šeimai, o laiku
jo nepadarius nemalonu bus visiems.
2. Mokomės nenuobodžiaudami. Neverskite vaiko daryti vieno ir to paties
darbo pernelyg ilgai. Jei tik įmanoma, keiskite užduotis, vos atžala prarado
susidomėjimą jam skirtąja. Nors rutina yra rutina, ir anksčiau ar vėliau jam
teks susitaikyti, kad esama ir nuobodžių kasdienių darbų, kuriuos privalu
atlikti, vis dėlto kol yra galimybė – paįvairinkite užduotis. Naujas, galbūt net
įdomus darbas, atliekamas geriau, be to, taip jūsų vaikas išmoks ne vieno, o
keleto buities darbų subtilybių.
3. Nekritikuokite. Nieko nuostabaus, kad kai kurie darbai ne visada bus
atliekami gerai. Kol mažylis išmoks – turės praeiti laiko. Iš pradžių geriau
apsieiti be kritikos, ir užuot pasišaipius ar iš savo aukštumų pareiškus, kad
dulkes valant reikia pasiekti ir lentynos kampus, o ne tik pašvyrtuoti
skudurėliu prie krašto, verčiau pasiūlyti rungtynes: kurio išvalyta lentyna bus
švaresnė, o paskui išsiaiškinti priežastis, kodėl taip nutiko: kitą kartą
varžybas laimėsite tikrai ne jūs!
4. Pirma – darbas, linksmybės – paskui. Kad vaikas išliktų motyvuotas,
pasilinksminimus nukelkite po darbo. Dar geriau, jei namuose įsivyrautų smagus
ritualas, tarkim, po generalinės tvarkos savaitgalį visiems draugiškai
pasmaližiauti ledų. Noro dirbti tikrai bus daugiau! Taip pat iš anksto įspėkite,
kada ir kiek laiko reikės skirti tvarkymuisi, kad vaikas galėtų planuoti savo
kitus užsiėmimus.
5. Darbininko charakteris. Stebėkite, kada vaikui dirbti lengviau ir
maloniau? Ar jam geriau dirbti vienam, ar su kompanija? Ar jam reikia nuoseklios
instrukcijos nuo A iki Ž, ar jis mėgsta improvizuoti? Pagal tai orientuojantis
bus lengviau skirti užduotis ir pagelbėti jas atliekant.