Skausmas – tai nemaloni patirtis, nesvarbu, ar jį patiria suaugęs asmuo ar vaikas. Vaikui skausmas gali kelti kur kas daugiau nerimo. Ne paslaptis, kad tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kreipiamasi į skubiosios pagalbos skyrių. Vis dėlto vaikų skausmo tyrinėjimo sritis – viena sudėtingiausių ir daugiausiai klausimų keliančių medicinos krypčių.
Kas yra skausmas?
Skausmas – tai nemaloni patirtis, susijusi su diskomfortą keliančiais jutiminiais ir emociniais pojūčiais. Dažniausiai skausmas kyla dėl audinių pažeidimo, tačiau tai ne vienintelė skausmo priežastis. Skausmą sustiprinti gali net ir ankstesnės vaiko turėtos patirtys. Pavyzdžiui, mažas odos įbrėžimas vaikui gali kelti asociacijas su sunkia trauma, kurią jis turėjo anksčiau ir jautė daug nemalonių pojūčių. Pasirodo, kad neigiamos su skausmu susijusios fizinės ir emocinės patirtys gali priversti vaiką vengti medicinos procedūrų ir patikrinimų – tai gali padidinti ne tik sunkių ligų, bet net ir mirties tikimybę. Taigi vaikų skausmui turėtų būti teikiama daugiau dėmesio.
Kodėl vaikų skausmas – kur kas sudėtingesnė sritis?
Vaikų skausmą tyrinėti yra kur kas sudėtingiau, nes ir patys tyrimai gali sukelti dar didesnį vaiko nerimą, o nerimas, savo ruožtu, gali išprovokuoti dar stipresnį skausmo pojūtį. Negana to, skausmo priežastį ir pobūdį gali būti sunkiau įvertinti ir dėl kitų priežasčių. Skausmo priežasties ir pobūdžio paieškas gali apriboti vaiko amžius, jo bendravimo galimybės (kuo mažesnis vaikas, tuo didesnis bendravimo barjeras), vaiko išsivystymo lygis. Skausmo patirčiai nemažai įtakos gali daryti ir tai, kaip vaikas supranta skausmą. Pasirodo, vieni gali pakęsti gana aštrų skausmą, o kitiems jau ir nedidelis maudimas gali sukelti dideles kančias. Be to, labai daug lemia ir tai, kokių su skausmu susijusių patirčių vaikas turėjo anksčiau. Taigi pats vaiko skausmas gali būti susijęs ne tik su audinių sužeidimu, operacija, bet kokia medicinine procedūra, bet jis gali būti ir psichogeninės kilmės – kylantis iš vaiko nerimo, susikaustymo, baimių ir palaikymo trūkumo.
Vaiko skausmo suvokimas ir vaiko tėvai arba globėjai?
Ne paslaptis, kad vaikų skausmo suvokimas labai skiriasi nuo suaugusiųjų patiriamų patirčių. Tai reiškia, kad greta vaiko esantys tėvai arba globėjai gali daryti labai didelę įtaką vaiko skausmo suvokimui. Jie, net patys to nesuprasdami, gali daryti labai daug reikšmės vaiko patiriamam skausmui ir nerimui. Pavyzdžiui, jei tėvai arba globėjai kiekvieną kartą labai išsigąs, vos tik vaikas praras pusiausvyrą, tai gali paskatinti didesnių vaiko baimių išsivystymą. Jei skausmą jaučiančio vaiko tėvai arba globėjai rodys labai didelį nerimą dėl vaiko būklės, mažylis gali tik dar labiau išsigąsti, o tai, savo ruožtu, sustiprins patiriamus skausmus. Paprastai tariant, vaiko tėvai arba globėjai gali tiesiogiai arba netiesiogiai, vienomis ar kitomis priemonėmis prisidėti prie vaiko patiriamo skausmo – jį sušvelninti arba, priešingai, net paaštrinti.
Kodėl svarbu malšinti vaikų skausmą?
Neadekvatus ir nepakankamas vaikų skausmo malšinimas gali nulemti neigiamas ateities skausmo suvokimo apraiškas ir su to skausmo suvokimu susijusius elgesio požymius. Tarkime, labai skausmo bijantis vaikas gali pradėti vengti bet kokių medicinos procedūrų ar bet kokio gydytojo prisilietimo. Tai reiškia, kad įvairias lėtines ligas gali išprovokuoti ne pats skausmo pojūtis, o pati skausmo baimė. Tyrimai rodo, kad tie mažyliai, kurie ankstyvoje vaikystėje patyrė nemalšinamą skausmą, ateityje turi daugiau tikimybės turėti socialinių problemų, miego ir apetito sutrikimų, susirgti depresija ir t.t.
Taigi vaikų skausmą būtina tinkamai įvertinti ir jį būtina tinkamai malšinti. Jei skausmas nėra stiprus, tuomet gali pakakti ir nemedikamentinių priemonių. Joms visuomet turėtų būti teikiama pirmenybė. Tėvų arba globėjų pareiga yra padrąsinti vaiką, suteikti jam stiprybės ir „galios“ susidoroti ne tik skausmu, bet ir su dėl skausmo atsirandančiu nerimu. Vaikas turėtų būti drąsinamas tokiais žodžiais kaip: „Tu šaunuolis ir drąsus, kaip puikiai su tuo susidorojai“. Reikėtų vengti tokių nuo seno vartojamų ir vaiko nerimą didinančių posakių kaip: „ Greitai užgis“, „Kenčiantiems dangus“, „Nieko čia tokio“ , „Bus gerai, jei tik pakentėsi“ ir t.t. Taip pat gali būti išmėginami kvėpavimo pratimai, aromaterapija, vaiko dėmesio nukreipimo technikos (vaikui pasiūloma sudėti bokštą iš kaladėlių, o šią veiklą jis labai mėgsta arba duodama gliukozės tabletė, jei tai leidžia aplinkybės). Gali būti naudingas masažas, psichoterapija, raumenų atpalaidavimo technikos, reabilitacija, akupresūra, akupunktūra ir kt. Nemedikamentinių ir medikamentinių priemonių parinkimas priklauso ne tik nuo skausmo priežasties ir pobūdžio, bet ir nuo asmeninių vaiko savybių. Taigi skausmo gydymas turėtų būti individualus ir labai dėmesingas.
Jei nemedikamentinių skausmo malšinimo priemonių nepakanka, tuomet skiriama vaistų – dažniausiai ibuprofeno, o kartais ir kitų preparatų. Ibustar 20 mg/ml geriamoji suspensija, vaikams yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU), kuriame yra ibuprofeno. Tai vaistas, pasižymintis karščiavimą mažinančiomis savybėmis (antipiretikas). Ibustar vartojamas trumpalaikiam simptominiam karščiavimo mažinimui ir silpno ar vidutinio stiprumo skausmo malšinimui. Ibustar tinka vaikams, sveriantiems nuo 5 kg iki 29 kg (kurių amžius nuo 6 mėnesių iki 9 metų). Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Farmacininkė Rūtelė Foktienė