Vaistažolės

VAISTAŽOLĖS

 

Atėjus šaltam metų laikui, puolame ieškoti informacijos
apie peršalimus, sezonines ligas ir jų gydymus liaudiškais būdais. Kartais, net
nesusimąstome, kad organizmą stiprinti ir gydyti gali ne tik brangūs
išreklamuoti vaistai ar vitaminai, bet ir vaistažolės. Vaistažolės – augalai,
turintys gydomųjų savybių. Augalų begalė, todėl išskiriamos pagrindinės
vaistažolės, dažniausiai pasitaikantiems organizmo negalavimams.

Ramunėlių
žiedai

Šių vaistažolių paskirtis – gerinti virškinimą, didinti
apetitą. Reguliariai geriama ramunėlių arbata, veikia priešuždegimiškai, ramina
ne tik mintis, bet ir organizmą. Ramunėlių nuovirais šalinami skrandžio ir
žarnyno spazmai, gydomas viduriavimas ar vidurių putimas. Kadangi šios
vaistažolės turi antiseptinio poveikio, nuoviru skalaujama burna esant
gleivinių ar dantenų uždegimui, šalinami odos bėrimai, paraudimai ar net
nudeginta ar nušalusi oda. Jei jaučiatės kamuojami nemigos, ramunėlių arbata –
pirmas vaistas, atstatant saikingą miegą. Svarbu žinoti, kad vaistinės
ramunėlės nerekomenduojama vartoti esant aukštam kraujospūdžiui ar esant
alergijai astrinių šeimos augalams.

Čiobrelis

Ši vaistažolė plačiai paplitus Lietuvoje ir vartojama
gydant kosulį ar peršalimą. Čiobrelis gerina virškinimą, skatina šlapimo
išsiskirimą, malšina žarnyno skausmus, veikia raminančiai. Vaistažolės nuovirai
vartojami norint palengvinti atsikosėjimą, puiki priemonė sergant laringitu ar
bronchitu.

Jei skundžiatės virškinimo sutrikimais – gerkite
čiobrelio žolės nuovirą kelis kartus per dieną. Sąnarių ir radikulito skausmai
gydomi čiobrelių žole išoriškai, dedant kompresus ant skaudamos vietos.
Nepatartina vartoti čiobrelių nėštumo metu ar sergant inkstų ir kepenų ligomis.
Ši vaistažolė atlieka ne tik vaistinę paskirtį, bet gali būti naudojama kaip
prieskonis gaminant maistą.

Dilgelė

Tai vitaminga vaistažolė, kuri naudojama ir vaistui ir
maistui. Vaistažolė valo kraują, šalina iš organizmo skysčių perteklių.

Dilgelė puiki priemonė nuo plaukų slinkimo, naudojama
išoriškai, tereikia acte pavirti dilgėlių šaknis ir nuoviru ištrynus galvą,
palaikius pora valandų išskalauti.

Dilgelių nuoviras – cukriniam diabetui. 5-6 valgomuosius
šaukštus užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite antpilą pastovėti
valandą. Gerkite nuovirą prieš valgį po vieną arbatinį šaukštelį, 3 kartus per
dieną.

Jei pavargote nuo raumenų skausmo ir neišgydomo
radikulito, permalkite dilgėlių lapus ir sumaišykite su sviestu, įdėkite
truputi trinto krieno, viską sumaišius naudokite kaip tepalą. Skausmas turėtų
sumažėti akimirksniu.

Vaistažolė naudojama ir grožio procedūroms. Jei jaučiate,
kad atšalus orams jūsų oda sausėja, naudokite dilgelių sulčių ir medaus košelę,
produktus maišykite lygiomis dalimis. Jei oda riebi – sumalkite dilgelės lapus,
į gautą košelę įpilkite šlakelį degtinės, naudokite kaip kaukę odai.

Jonažolė

Šios vaistažolės pagrindinis poveikis organizmui –
depresinių nuotaikų slopinimas. Jonažolė skatina smegenis aktyvinančių hormonų
apykaitą. Kadangi žolėje yra daug hipericino, jis suteikia žmogui saugumo pojūtį,
ramina nervų sistemą.

Augalas stimuliuoja vidaus sekrecijos liaukas, tai
reiškia, kad organizme daugiau gaminasi lytinių hormonų, kurie daro teigiamą
poveikį seksualumui.

Jonažole gydomas gastritas, opaligė, tulžies pūslės,
žarnyno ir kepenų sutrikimai, įvairūs nudegimai. Jonažolės lapus užpylus šiltu
sėmenų aliejumi ir palaikius kelias savaites, turėsite puikų vaistą žaizdoms ar
nudegimams gydyti, pasigamintu tepalu galite pamaloninti savo veido odą.

Virškinimo sutrikimams gydyti gerkite jonažolių arbatą.
Du valgomuosius šaukštus užpilkite 0,5 litro vandens, palaikykite keletą
valandų. Arbatą gerkite prieš valgį, po puse stiklinės.

Tokį pat viralą, galite naudoti plaukams stiprinti.
Jonažolių arbatoje mirkykite pavargusias, suskeldėjusias kojas ar rankas.

Aviečių lapai

Tai puikus vaistas sergant peršalimu, gripu ar netgi
angina. Aviečių lapų nuoviras slopina karščiavimą ir skausmus. Vaistažolė
pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis, priešuždegiminėmis savybėmis. Šios
vaistažolės arbata naudojama viduriuojant, nes ji kietina vidurius.

Prasidėjus pirmiems gripo požymiams, sumaišykite 1
valgomąjį šaukštą aviečių lapų, užpilkite stikline verdančio vandens ir
pavirkite ant silpnos ugnies apie 20 minučių, palaukite kol arbata atvės, po to
nukoškite. Arbatą gerkite neskubėdami, mažais gurkšneliais, kiek galima daugiau
kartų per dieną.

Vaistažolė naudojama ir išoriniam vartojimui. Jei norite
atsikratyti nereikalingų raukšlių, sumaišykite 1 valgomąjį šaukštą aviečių lapų
ir tiek pat liepžiedžių, užpilkite stikline verdančio vandens ir palaikykite
apie 30 minučių. Supilkite skystį į formeles ir įdėkite į šaldiklį. Jau ryte
gaivinkite odą suledėjusiais vaistažolės arbatos gabaliukais.

Gyslotis

Visos augalo sudedamosios dalys (lapai, šaknys, sėklos)
turi gydomųjų savybių. Jis stiprina kraują, plaučius ir virškinimo organus.
Gysločiai vartojami karščiuojant, kosėjant, sergant plaučių ligomis, astma.

Skaudančias, patinusias vietas ir negyjančias žaizdas
patariama gydyti gysločio kompresais. Susmulkintų gysločio lapų šaukštelį
užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palaikykite 20 minučių. Pamirkykite
marlės gabalėlį gautame nuovire ir dėkite ant žaizdų kaip kompresą.

Jei nešiojate nepatogią avalynę, vargina iššutę kojų
tarpupirščiai, tarp jų prikiškite smulkių gysločių lapų, tai atgaivins
pavargusias kojas.

Imuninę sistemą stiprinti padės gysločių sultys.
Prisirinkite stambių gysločių, sugrūskite ir išspauskite sultis, įdėkite tiek
pat medaus, kiek gavote sulčių, įpilkite šlakelį vandens, gerkite kelis kartus
per dieną.

Beržo lapai

Net medžio lapai, gali veikti gydomai, beržo lapai gydo
odos ligas, malšina kojų skausmus, gydo reumatą. Šie lapai skatina šlapimo
išsiskirimą, gerina atsikosėjimą.

Gerkite beržo lapų arbatą, jei norite pravalyti,
pagerinti kraują. Vieną saujelė džiovintų beržo lapų užpilkite stikline
verdančio vandens, palikite kelioms valandoms pastovėti. Gerkite šią arbatą
tris kartus per dieną valgio metu.

Beržo lapai naikina dagelį bakterijų ir virusų, kurie
organizme sukelia ligas. Beržo lapų arbata padės pašalinti iš organizmo
nereikalingas gleives, kartu su jomis atsikratysite mikrobų, kenkiančių jūsų
organizmui.

Niekam nepaslaptins, jog organizmą stiprina kaitri
pirtis, todėl eidami į pirtį nepamirškite beržų vantų, jas išmirkykite. Pasklis
malonus beržo kvapas ir tokiu būdu pravalysite kvėpavimo takus.