Sveikatos valdininkai žada, kad pasikeitusi receptų išrašymo tvarka sumažins korupciją ir gyventojų išlaidas vaistams. Naujovės priešininkai tikina, jog nuo šiol farmacininkai dovanėlėmis skatins ne gydytojus, o vaistininkus. Kol verda aistros, vaistinių klientai vargsta rinkdamiesi medikamentus, rašo Aistė Stankevičienė.

Nors nauja receptų išrašymo tvarka įsigaliojo birželio 1-ąją, tarp šiomis dienomis pateiktų receptų vaistininkai rado ir tokių, kuriuose nurodomi firminių vaistų pavadinimai. „Tai buvo antidepresantai. Skambinsiu gydytojai, kad perrašytų receptą“, – LŽ sakė sostinės „Vykinto vaistinės“ farmakotechnikė Violeta Navickienė. Vienos „Gintarinių“ vaistinių vedėja Gulnara Toktienė taip pat prisiminė buvus tokių atvejų. Tačiau, jos nuomone, šiuos receptus išrašę gydytojai taip padarė tiesiog iš įpročio. „Laimė, mūsų vaistinė įsikūrusi šalia poliklinikos. Kitaip žmogui būtų buvę sunkiau įsigyti reikiamą preparatą, kiltų konfliktų“, – kalbėjo G.Toktienė.

Norėdamas patikrinti, kaip veikia naujoji tvarka, birželio 1-osios vakarą į budinčią vaistinę sostinės Šeškinės mikrorajone užsuko Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas. LŽ jis teigė išvydęs didžiules eiles, iš žmonių išgirdęs daug skundų dėl kilusių nepatogumų.

Žmonės skeptiški

Medikamento rašymas receptuose bendriniu pavadinimu – viena Vyriausybės patvirtinto Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo plano priemonių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, jog taip siekiama skatinti vaistų gamintojų konkurenciją, mažinti medikų finansinį suinteresuotumą, suteikti pacientams daugiau galimybių rinktis reikiamą preparatą.

Tačiau dauguma šiomis dienomis LŽ kalbintų sostinės gyventojų skeptiškai vertina naujoves. „Netikiu, kad bus geriau, netikiu niekuo“, – pareiškė Karoliniškėse prie vienos vaistinių sutikta vilnietė Aleksandra. „Gydytojas žino konkrečias žmogaus bėdas, jis geriau negu vaistininkas patars, koks medikamentas tinka. Svarbus ir vaistų poveikis, galima šalutinė reakcija. Nors auginu keturis vaikus, man kaina nėra svarbiausias rodiklis renkantis“, – neslėpė šalia Karoliniškių poliklinikos kalbinta Ernesta.

 

Monitoriais nesinaudojo

Daugumai šnekintų žmonių dar neteko rinktis vaistų pagal informaciją, kuri turi būti pateikiama specialiuose kainų monitoriuose. Jie tikino net nežinoję, kad tokie jau įrengti. Būtent šie monitoriai vaistinių klientams turi padėti išsirinkti vaistų, turinčių tą pačią veikliąją medžiagą. Kad žmonės sutaupytų, pirmoje monitoriaus ekrano eilutėje privalu nurodyti tą kompensuojamąjį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę, už kurią pacientas primokėtų mažiausiai. Monitoriai vaistinėse turėjo būti pradėti naudoti jau nuo balandžio 1-osios. Tačiau vaistininkams pasiskundus, kad nespėja jais apsirūpinti, SAM šį terminą pailgino. Teigiama, jog šiuo metu reikiamą įrangą turi dauguma vaistinių.

Kaip tvirtino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Ramunė Visockytė, iš pastaruoju metu tikrintų 50 vaistinių monitorių neturėjo tik 2, viena jų – kaime, kur net nėra interneto ryšio. „Monitorius stovi jau dvi savaites, bet gal tik keliems žmonėms rodžiau – mūsų vaistinėje kompensuojamųjų vaistų perkama labai retai. Klientai rinkosi brangiausius preparatus, mat iš anksto žinojo, ko jiems reikia“, – tikino „Vykinto vaistinės“ darbuotoja.

Prie Centro poliklinikos įsikūrusios „Gintarinės“ vaistinės vedėja G.Toktienė kalbėjo, kad jau mėnesį čia esančiu monitoriumi žmonės nesinaudoja, esą jis yra veikiau „dėl vaizdo“, praktinės naudos neduoda. „Parodome klientui sąrašą, o jis nesirenka. Klausiame, kurį vaistą duoti? Sako – tą, kurį pirko visą laiką. Iš dešimties žmonių gal tik vienas rinkosi pagal kainą. Manau, šiuo klausimu turi lemti ne ministro, ne vaistininko, o gydytojo rekomendacija“, – svarstė G.Toktienė.

Negali patarti

Panašiai šnekėjo ir vaistinių klientai. „Ką pirkti, turi spręsti žmogus kartu su gydytoju, o ne vaistininkas. Ta mūsų dabartinė valdžia – tiesiog nebežinau“, – „Vykinto vaistinėje“ audringai piktinosi vilnietė Dalia. „Bet jei galėsite pigiau nusipirkti vaistų, gal bus geriau?“ – pasiteiravo jos LŽ. „Koks skirtumas? Sveikata brangiau už viską. Verčiau mokėsiu dvigubai, nei gersiu vaistus, kurie man nepadeda. Pati namie turiu kompiuterį, galiu pasižiūrėti kainas, tačiau be gydytojo patarimo neišsiversiu“, – neatlyžo Dalia.

LŽ suskubo patikrinti vaistų kainų monitoriaus „gebėjimus“. Vaistininkė įvedė į kompiuterį „Ramiprilum 10 mg“ – toks yra kraujospūdžiui mažinti skirtų medikamentų bendrinis pavadinimas. Monitorius parodė 9 firminių pavadinimų vaistus. Brangiausiai būtų tekę mokėti už hartilį – 16,65 lito, pigiausiai būtų atsiėjęs ramimedas – 6,27 lito. Kitų vaistų kainos svyravo tarp 11-12 litų. Iš šio ir kitų bandymų tapo akivaizdu, kad įvairių vaistų kainų skirtumai ne tokie ir maži, gali siekti net iki keliasdešimties litų. Bet ką įsigyti? Ką patartų vaistininkai, per privačius pokalbius neslepiantys dabar tapę tik pardavėjais?

„Kuris gamintojas geras ar blogas, negaliu sakyti. Be to, mano nuomonė galbūt vienokia, kito vaistininko – kitokia. Todėl pirkėjams paaiškinu, kad visi gamintojai geri ir visi vaistai veikia taip pat. Juk pasiūliusi konkretų preparatą dar būsiu įtarta, kad kokį „saldainį“ už tai gavau“, – kalbėjo „Vykinto vaistinės“ farmakotechnikė V.Navickienė.

Jai antrino ir G.Toktienė: „Pagal įstatymą pirmiausia turime pasiūlyti pigiausią vaistą – toks ir yra mūsų patarimas. Juk nesame gydytojai, galime tik informuoti apie preparato kainą, cheminę sudėtį, tačiau negalime rekomenduoti, ką rinktis.“

Užsienyje – įprasta

V.Navickienės nuomone, būtų logiškiau, jei vaistų kainų monitoriai stovėtų gydytojo kabinete. Ten pacientas pasirinktų medikamentus pagal savo finansines galimybes. Dabar vaistinėse gaištamas laikas, nes vienas pirkėjas nori tik paracetamolio, o prieš jį stovintis žmogus pageidauja rinktis iš dešimties preparatų. „Susidaro eilės, kyla konfliktai. Be to, ne kiekvienam žmogui ir patiks, kai monitoriuje kiti galės matyti, kokius vaistus jis perka“, – sakė farmakotechnikė.

Nors vaistininkai ir pataria žmonėms rinktis, jie nepritaria, kad brangūs patentiniai ir pigesni generiniai preparatai visada veikia vienodai – skiriasi vaistų pasisavinimo trukmė, pasiskirstymas organizme ir kita. V.Navickienės praktikoje būta atvejo, kai atsiradus generiniam preparatui, kuris analogiškas patentiniam lamiktaliui, paskambino gydytoja ir prašė nekeisti jo generiniu. Medikė pranešė, kad vienai mergaitei, pradėjusiai vartoti generinį vaistą, prasidėjo epilepsijos priepuolis, nors naujasis medikamentas buvo tos pačios veikliosios medžiagos ir dozės.

SAM kaip pavyzdį rodo Danijoje atliktus tyrimus, kurie atskleidė, kad gydymas generiniais preparatais, t. y. pigesniais analogais, nesukelia sveikatos sutrikimų. Ministerijos atstovai taip pat tikina, jog Lietuvoje lankęsi ekspertai iš Stokholmo Karolinskos instituto labai teigiamai įvertino šiuo metu Lietuvoje diegiamą receptų rašymo pagal bendrinius pavadinimus tvarką. Tam pritaria ir Danijos bei Švedijos gydytojų asociacijos.

Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus teigimu, net 22 Europos Sąjungos valstybėse gydytojai įpareigojami ar skatinami rašyti receptus bendriniu pavadinimu, o vaistininkai – išduoti pigiausią tos pačios veikliosios medžiagos vaistą. Naujos receptų rašymo tvarkos priešininkai įsitikinę, jog farmacijos kompanijos nuo šiol dovanėlėmis skatins nebe gydytojus, o vaistininkus. Tačiau šie tvirtina, kad daugelis jų dabar gauna fiksuotą atlyginimą, kuris nepriklauso nuo apyvartos.

Pavargo nuo kaltinimų

Gydytojų atstovai nevienareikšmiškai vertina naujoves. „Siekiant pažaboti korupciją naujoji tvarka yra teisinga: gydytojai nebebus susieti su farmacijos kompanijomis, sumažės nuolat girdimų kaltinimų jiems. Kadangi sprendimas, kokį preparatą išduoti, perkeliamas vaistininkams ant pečių, korupcijos prevenciją teks nukreipti į juos. Pačių vaistų, esančių mūsų rinkoje, kokybę turi užtikrinti valstybės institucijos. Didelio skirtumo tarp etinių ir generinių medikamentų neturi būti. Jei jis didelis, vaistas turi būti šalinamas iš rinkos“, – LŽ dėstė vienas Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos vadovų Vytautas Kasiulevičius.

Bet ką daryti sutrikusiam pacientui? Anot V.Kasiulevičiaus, šiuolaikinio žmogaus pareiga – labiau domėtis vaistais, juos gaminančiomis kompanijomis. Kaip ir renkantis kitas prekes. „Problema ta, kad Lietuvoje trūksta lyginamųjų studijų apie vaistus. Informacija apie medikamentus priklauso tik nuo to, ką pateiks farmacijos kompanijos. Turimas žinias valdo saujelė profesionalų, jos neprieinamos visuomenei. Kuo daugiau viešumo, tuo geriau“, – įsitikinęs V.Kasiulevičius.

Patys stebės prekybą

Seimo SRK pirmininkas A.Matulas neslepia esąs vaistų išrašymo tik bendriniu pavadinimu priešininkas. „Ekonominės naudos iš to nebus, neteisėtų ryšių su farmacininkais problema nebus išspręsta, tik teks domėtis ne gydytojų, o vaistininkų santykiais su jais. Be to, įvedus naują receptų rašymo tvarką nuvertinamas gydytojų darbas, atsiranda nepatogumų pacientams, kyla nereikalingas chaosas“, – mano parlamentaras. A.Matulo žodžiais, vėl lipama ant to paties grėblio – prieš kurį laiką jau būta tokios receptų rašymo tvarkos, bet vėliau ji panaikinta.

Komiteto pirmininko teigimu, nereikėjo tiek daug naujovių įgyvendinti vienu metu. Pasak A.Matulo, šią ir kitą savaitę Seimo nariai patys eis į vaistines ir stebės, kas vyksta. Surinkę gydytojų, vaistininkų ir pacientų atsiliepimus, jie teiks naujus siūlymus SAM. 

Lietuvos žinios