Valgykime taupydami

Sena indų legenda sako, kad Dievas nustato kiekvienam gimstančiam žmogui
maisto kiekį, kurį šis turi per savo gyvenimą suvalgyti. Tas, kuris suvalgo per
greitai, greičiau ir miršta. Valgymo įpročiai susiformuoja dar vaikystėje.
Dažnai mes patys išmokome vaikus persivalgyti prašymais, įkalbinėjimais,
grasinimais.

Maisto pertekliaus gamta atsikrato seilėmis, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu,
išbėrimu.

Nutukęs kūnas ardo sveikatą

Iki šiol buvo kalbama tik apie nutukimo fizinę pusę ir apie tai, kokias sunkias
ligas jis gali sukelti. Amerikietis mokslininkas, sveikos gyvensenos
propaguotojas ir knygos „Badavimo stebuklas“ autorius Polis Bregas aptaria tą
klausimą iš psichologinės pusės. „Nutukęs kūnas ne tik ardo sveikatą, bet ir
žmogaus nuomonę apie save. Sukelia nevisavertiškumo kompleksą, žaloja psichiką,
o tai irgi kenkia fi zinei sveikatai. Jeigu kūnas kietas ir tvirtas, be
nereikalingų riebalų, tai nesvarbu, ar jūsų svoris didesnis, ar mažesnis už
vidutinį. Svarbu surasti savo normalų svorį kaip taisyklingos kūno priežiūros
rezultatą.“
K.Džefris, garsusis australų mokslininkas dietologas, yra pasakęs, kad mes
visada turime stengtis suvalgyti kuo mažiau, bet tiek, kad numalšintume alkį ir
būtume sveiki, stiprūs ir normalaus svorio. Senovės graikai ir romėnai, anot fi
losofų, labai saikingai valgydavo. Tačiau tie, kas turėjo valdžią ir turtus,
visada buvo goslūs maistui, dievino jį, ypač praeityje, didžiųjų tautų fi zinio,
protinio ir moralinio smukimo laikotarpiu.

Pakilk nuo stalo pusalkanis

Vienas pagrindinių mitybos dėsnių – pakilk nuo stalo jausdamas, kad dar galėtum
ką nors suvalgyti. Kai kurie dietologai dar priduria – tiek, kiek jau suvalgei.
Jeigu žmonių gyvenimas būtų artimas natūraliam, jeigu jie nebūtų praradę savo
įgimtų valgymo instinktų, kuriuos slopina kenksmingi potraukiai tabakui,
alkoholiui, kitiems dirgikliams, aštriems prieskoniams ir kulinarijos
„šedevrams“, dabar nereikėtų galvoti, kiek valgyti.
Jogai visada sakydavo, kad skurdus valgymas visada padaro mažiau žalos negu
gausus. Jie suskirstė balansuotą dietą į rekomenduojamą visiems žmonėms ir
idealią, tai yra griežtai vegetarišką ir su kitokiais apribojimais, privalomą
tik aukščiausios pakopos jogams. Iš tiesų jogų fi losofi jos „mistika“ neturi
nieko bendra su jų mitybos metodais. Tačiau jie visai logiškai ragina žmones,
gyvenančius karštame klimate (Indijoje), atsisakyti mėsos po 50 metų,
motyvuodami tuo, kad tokio amžiaus organizmui reikia apriboti baltymų ir riebalų
kiekį. Be to, tropikų klimate visada yra pavojus apsinuodyti pavojingais
nuodais, atsirandančiais pūvant mėsai. O gyventojams tų zonų, kuriose klimatas
šaltas arba vidutinis, jogai pataria atsisakyti mėsos sulaukus 55 metų. Tačiau
abiem atvejais kalbama apie „vidutiniškai sveikus“ žmones, nesergančius jokiomis
chroniškomis ligomis.

Dieta pagal Bregą

Polio Brego nuomone, ideali dieta yra tokia:

1/5 baltyminio maisto (augalinės ir gyvulinės kilmės);
1/5 krakmolinio (nelukštenti grūdai, kruopos) ir natūralios sultys, medus,
džiovinti vaisiai, nerafi nuoti aliejai;
3/5 turi sudaryti vaisiai ir daržovės. Naudingiausia – žali.
Pateikta procentais, ši dieta atrodytų taip:
60 – vaisiai ir daržovės,
20 – baltyminis maistas,
7 – krakmolinis,
7 – cukrus (natūralus),
6 – aliejai.