Tyrimais nustatyta, kad vidutiniškai per metus vienas žmogus turėtų
suvalgyti 128-164 kg daržovių (be bulvių): baltagūžių kopūstų – 50 kg, pomidorų
– 25-32 kg, arbūzinių daržovių apie 20 kg, morkų – 6-10 kg, svogūnų – 6-10 kg,
burokėlių – 5-10 kg, žaliųjų žirnelių – apie 5-8 kg, prieskoninių daržovių – 1-2
kg, kitų daržovių – 3-5 kg.
Kad maistiniai augalai turi gydomųjų savybių, žinoma seniai, nes gydymui dažnai
naudojamos ne tik maistinės, bet ir kitos augalų dalys.
Mitybos specialistai jau seniai kalba apie daržovių bei vaisių reikšmę žmogaus
organizmui. Daugelis įvairiose šalyse atliktų stebėjimų rodo, kad ten, kur
daugiausia maitinamasi įvairiu augaliniu maistu, žmonės rečiau serga įvairiomis
ligomis ir ilgiau gyvena. Todėl maisto racione labai svarbios daržovės.
Daržovės valgomos:
* kaip atskiri patiekalai,
* kaip užkandžiai,
* kaip mėsos bei žuvies patiekalų garnyrai,
* gausiai vartojamos dietinei mitybai,
* taip pat kaip maistiniai bei vaistiniai augalai.
Daržoves rauginame, marinuojame, sūdome, šaldome, dedame į kaupą ar rūsį,
užpilame smėliu. Vienų daržovių – agurkų, arbūzų, pomidorų, pupelių, žirnių –
valgome vaisius, kitų – kopūstų, krapų, salotų – lapus, trečių – burokėlių,
morkų, ridikėlių – šakniavaisius.
Daržovėse gausu vitaminų, mineralinių ir kitokių naudingų medžiagų.