Sveikos veido spalvos ir odos be nė vienos raukšlelės parduotuvėje
nenusipirksite. Tačiau vasaros sodo ir daržo gėrybės gali padaryti mažus
stebuklus.
Sezoninėse uogose yra: vitamino C (100 g juodųjų serbentų – 200 mg), kalio (100
g agrastų – 200 mg), vitamino P (100 g mėlynių – iki 1500 mg, vyšnių – iki 2500
mg).
Vitaminas C (askorbino rūgštis) – vienas galingiausių antioksidantų. Jis
neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį – kenksmingų dalelių, kurios susidaro
mūsų organizme dėl nepalankaus aplinkos veikimo ir provokuoja priešlaikinį
senėjimą. Taip pat vitaminas C padeda gaminti du svarbius odai baltymus –
kolageną ir elastiną. Pirmasis atsakingas už jos stangrumą, antrasis – už
elastingumą. Kad askorbino rūgštis „suveiktų“, su maistu būtina gauti iki 90 mg
per dieną, rašo žurnalas "Zdorovje".
Kalis atsakingas už vandens ir druskų apykaitą organizme. Štai kodėl
esant jo trūkumui po akimis pasirodo maišeliai, o oda ima pleiskanoti. Gauti
dienos normą (2 g) galima iš įvairių produktų, tačiau pats nekaloringiausias
kalio šaltinis – uogos.
Vitaminas P (polifenolis) užtikrina normalų kapiliarų pralaidumą ir
sutvirtina kraujagysles. Tai ypač svarbu tiems, kurių veide regimas kraujagyslių
tinklelis. Kad jis mažiau matytųsi, kasdienė šio elemento dozė turi sudaryti
100-150 mg.
„Gyvuose“ pieno produktuose yra: kalcio (100 g kieto sūrio – 880-1000 mg,
neriebaus jogurto – 120-126 mg), vitamino B2 (100 g varškės – 0,25-05 mg),
vitamino B12 (100 g sūrio – 1,05-2,2 mg).
Natūralios kaukės
Iš šaltalankių – švytėjimui
Prireiks: kiaušinio trynio, šaltalankio uogų.
Išspauskite iš šaltalankio uogų šaukštą sulčių ir sumaišykite su kiaušinio
tryniu. Užtepkite kaukę 15 minučių. Nuplaukite šiltu vandeniu. Sulčių likučius
galima panaudoti kaip toniką veidui.
Iš aviečių – tonusui
Prireiks: 100 g aviečių, šaukšto pieno
Susmulkinkite avietes ir įpilkite pieno. Gautą masę uždėkite 15-20 minučių.
Nuplaukite šiltu virintu vandeniu.
Iš agurkų – šviežumui
Prireiks: vidutinio agurko, 2 šaukštų grietinės
Sutrinkite agurką ir sumaišykite jį su grietine. Kaukę palaikykite ant veido
dvidešimt minučių, po to nuplaukite vėsiu vandeniu.
Visiems žinoma, kad kalcis – mūsų kaulų audinio statybinė medžiaga. Vis
dėlto šis mikroelementas atsakingas ne tik už kaulų tvirtumą, bet ir už kolageno
– odos baltymo – susidarymą. Kad kalcis būtų geriau pasisavinamas, 1250 mg paros
dozę geriau vartoti su vitaminu D3 (norma – iki 5 mkg per dieną).
Vitaminai B2 ir B12 veikia odos ląstelių augimą, dalijimąsi ir
atsinaujinimą. Jei mūsų mikroflora normali, ji išskiria šiek tiek šių vitaminų,
ir deficito paprastai nebūna. Tačiau jei žarnyno darbas pažeidžiamas, naudingųjų
elementų organizmui nepakanka. Todėl esant virškinimo problemoms ant veido
dažnai pasirodo bėrimų, kurių nepašalins nė vienas geras kremas. Norint išvengti
nemalonumų dėl odos, per dieną reikia suvartoti apie 2 mg vitamino B2 ir apie 3
mkg B12.
Nerafinuotuose aliejuose yra: vitamino E (100 g šaltalankių aliejaus – nuo
100-1500 mg, sojų – 100-140 mg, alyvų – 3-30 mg), skvaleno (100 g burnočių
aliejaus – 800-1000 mg).
Vitaminas E, kaip ir askorbino rūgštis, yra galingas antioksidantas. Kai
jo trūksta, oda tampa sausa, pasirodo smulkių raukšlelių.
Skvalenas – vienas žmogaus odos komponentų – atlieka svarbią funkciją:
sąveikauja su vandeniu ir „surenka“ iš jo deguonies molekules. Jis įsiskverbia į
mūsų audinius, leisdamas ląstelėms kvėpuoti. Dienos skvaleno normą galima gauti
iš 1-4 šaukštelių burnočių aliejaus, kuriame šio elemento yra lengviausiai
pasisavinama forma. Jūros gėrybėse yra: cinko (100 g krabų – 6,5 mg, krevečių –
1,1 mg), omega-3 riebalų rūgščių (100 g silkės – 3,5 g, upėtakio – 2,2 g).
Vartojant pakankamai cinko, daugelio odos susirgimų simptomai gali
išnykti arba susilpnėti. Vis dėlto jo poveikis atsiranda ne iš karto, o po kelių
savaičių, o kartais ir mėnesių. Todėl jei manote, kad po porcijos krevečių
spuogai išnyks, klystate. Norint atsikratyti aknės, reikia valgyti jūros gėrybių
ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę. Kitas „žuvinis“ komponentas –
polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 – veikia kaip jauninantys obuoliai iš
pasakos. Žinoma, laiko atgal jie nepasuks, tačiau sustabdyti baltymų – kolageno
naikintojų – gamybą gali. Dar gydytojai pataria vartoti omega-3 žmonėms,
kenčiantiems nuo psoriazės ir chroniškos egzemos. Optimali omega-3 dozė – apie
100 mg per dieną.
Oranžinės ir raudonos spalvos obuoliuose yra: beta karotino (100 g morkų – 12
mg, saldžiuosiuose pipiruose ir moliūge – 1,5 mg), likopino (100 g pomidorų –
0,5 mg).
Mūsų organizme beta karotinas suskyla į 2 retinolio (vitamino A)
molekules, vaidina savotišką skydo nuo ultravioletinių spindulių vaidmenį. Jis
saugo odą nuo saulės spindulių ir nudegimų. Kad skydas suveiktų, reikia, kad
susikauptų pakankamas vitamino kiekis organizme. Tam pora savaičių iki atostogų
valgykite daug morkų ir raudonųjų pipirų. Gauti dienos normą (apie 5 mg) iš jų
paprasčiausia – pakanka suvalgyti nedidelę porciją (ne daugiau 100 g) salotų iš
trintų morkų su saldžiuoju pipiru. Nepamirškite pašlakstyti aliejumi – be jo
skydas nesuveiks!
Likopinas – beta karotino giminaitis – veikia faktiškai taip pat. Jei
vartosite šiuos du elementus kartu, jūsų apsaugos nuo ultravioleto nepramuš net
karšta tropikų saulė!
Kepenėlėse yra: vitamino B6 (100 g – apie 0,7 mg), biotino (100 g – 200-300 mkg),
fosfolipidų (100 g – apie 2,5 g).
Kepenėlės – absoliučios čempionės pagal vitamino B6, biotino ir lecitino kiekį.
Pirmasis atsakingas už sveiką odos spalvą. Antrasis aprūpina organizmą siera,
kuri įeina į odos baltymo kolageno sudėtį. O trečiasis elementas – lecitinas –
dalyvauja riebalų apykaitoje. Esant jo trūkumui, pažeidžiamas riebaluose tirpių
vitaminų A, D, E ir K pasisavinimas, todėl oda tampa sausa ir ima pleiskanoti.
Jų dienos norma – 2 mg vitamino B6, 50 mkg biotino ir 7 g fosfolipidų.