Vegetarizmu dabar „serga“ nemažai žmonių. Vis dėlto nepaisant akivaizdžių
šio mitybos režimo privalumų, negalima nepaminėti ir trūkumų.
Sveikata
Už: vegetarizmas naudingas sveikatai. Mokslininkai įrodė, kad vegetarai
rečiau būna nutukę ir rečiau kenčia nuo padidėjusio cholesterolio lygio.
Palyginti su mėsos mėgėjais, vegetarai gali pasigirti geresne sveikata ir
ilgesniu gyvenimu. Beje, iki galo neaišku, ar tikrai dėl vegetarų ilgaamžiškumo
„kalti“ vien tik mitybos ypatumai. Visai galimas daiktas, kad įtaką daro ir tai,
jog tarp „žolėdžių“ mažiau rūkalių ir daugiau pasiturinčių žmonių.
Prieš: vegetarams trūksta vitaminų ir mineralų. Vegetarizmo priešininkai
tvirtina, kad nevalgantiems mėsos žmonėms stinga cinko, geležies, vitamino B12,
baltymų, jodo ir kalcio. Slovakijos mitybos tyrimų institutas išsiaiškino, kad
tėvų vegetarų vaikams stinga baltymų, o geležies kiekis kraujyje mažesnis už
normą.
Fiziologija
Už: žmogus nepritaikytas mėsai. Esti nuomonė, kad žmogaus virškinimo
sistema nepritaikyta virškinti mėsą. Pavyzdžiui, Allenas Karras (išgarsėjęs
metodika „Lengvas būdas mesti rūkyti“) tvirtina, kad „mėsa žmogui – surogatas,
neturintis būtinos maistinės vertės“. Mūsų žarnynas per ilgas, o mėsa greitai
suyra. Todėl per savo „ilgą gyvenimą“ žmogaus organizme mėsa tampa nuodu.
Prieš: valgyti mėsą – natūralu. Vegetarizmo priešininkai, remdamiesi
paleontologų radiniais, teigia, kad „grobuoniškumas“ slypi mūsų kraujyje.
Katalonijos universiteto mokslininkai aptiko seniausio europiečio palaikus.
Radinio amžius datuojamas daugiau nei milijonu metų. Šalia rasti paprasčiausi
ginklai ir gyvūnų kaulai rodė tai, kad mūsų protėvis maitinosi laukinių gyvūnų
mėsa.
Protinės galimybės
Už: vegetarai protingi ir išsilavinę. Manoma, kad vegetarais tampa labiau
išsilavinę ir socialiai atsakingi žmonės. Britanijos universiteto mokslininkai
atliko ilgą tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad vaikai, kurių IQ aukštas, užaugę
dažniau tampa vegetarais.
Prieš: vegetarai – „prislopinti“ žmonės. Žinoma, kad vegetarai pakeičia
mėsą sojos produktais. Tačiau Oksfordo universiteto specialistai nustatė, kad
šis produktas – nepakeičiamų aminorūgščių šaltinis vegetarams – prastai veikia
atmintį. Tų, kurie reguliariai lepinasi tofu, smegenų aktyvumas dvidešimt
procentų mažesnis.
Etika
Už: žudyti gyvūnus – žiauru. Vegetarai mano, kad valgyti kitų gyvų padarų
mėsą – žiauru ir neetiška. Ypač kai tam nėra gyvenimiškos būtinybės. Ir išties
kai kurie tampa žolėdžiais būtent dėl šios priežasties. Net žinodami apie
galimas problemas su sveikata žmonės sąmoningai renkasi vegetarizmą suvokę jo
esmę.
Prieš: žiauru versti žmogų keisti mitybos įpročius. Vegetarizmas –
prabanga, kurią sau gali leisti tik pietų šalių gyventojai. „Eksportuoti“ šį
gyvenimo būdą į regionus, kur gyvulinės kilmės maistas – svarbiausias energijos
šaltinis, nehumaniška. Beje, ir patys vegetarai tvirtina: kad dieta neišeitų į
bloga, negalima tiesiog atsisakyti mėsos. Teisingai mitybai reikia pirmiausia
blaiviai įvertinti ir savo sveikatos būklę, ir finansines galimybes. Pirma, būti
vegetaru šalyje, kur žiema triskart ilgesnė nei vasara – gan brangu, antra,
staigus įprasto maisto atsisakymas gali pakenkti sveikatai.
Ekonomika
Už: vegetarizmas ekonomiškai naudingas. Kornelio universiteto
mokslininkai atliko tyrimą. Paaiškėjo, kad jei visi Niujorko valstijos
gyventojai taptų vegetarais, ūkininkai galėtų išmaitinti dukart daugiau
niujorkiečių.
Prieš: vegetarizmas ekonomiškai nenaudingas. „Washington ProFile“
išreiškė nuomonę, kad yra ne visai taip. Daržovėms, vaisiams ir grūdinėms
kultūroms auginti reikalingos geros žemės, o pienui ir mėsai išgauti dirvos
kokybė ne tokia jau ir svarbi.