"Ne, vėžys dar nėra epidemija, kuri greit nušluos Klaipėdos miestą. Tačiau nuogąstavimai dėl grėsmingo šios ligos plitimo nėra iš piršto laužti", - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos klinikos Chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas.

Dėl onkologinių ligų Lietuvoje dispanserizuota apie 70 tūkst. gyventojų, kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų. Nuo vėžio kasmet miršta apie 8 tūkst. žmonių, tai beveik 20 proc. visų mirčių.

Klaipėdos apskrityje iš viso per metus diagnozuojama apie 1600 vėžio atvejų, - pateikia skaičius gydytojas A. Česas. Daugėja susirgimų galvos ir kaklo navikais, storosios žarnos vėžiu. Tarp moterų keletu procentų kasmet padaugėja krūties vėžio atvejų, pastebima tendencija greitai augti sergamumui plaučių onkologinėmis ligomis. Tarp vyrų "pirmauja" prostatos, plaučių vėžys. Tiesa, nežymiai pradeda mažėti sergamumas skrandžio vėžiu, tačiau ši liga tampa sudėtingesnė, blogesnės jos prognozės.

Specialistus džiugina tai, kad įgyvendinant atrankinės patikros programą, prostatos vėžio atvejų daugiau diagnozuojama ankstyvesnės stadijos. Tai, A. Česo teigimu, palengvina pacientų gydymą, bet padidina valstybės išlaidas jiems.

Tendencijos, regis, grėsmingos. Ar valstybės finansuojamos vėžio prevencinės programos pateisina lūkesčius?

Tam tikri postūmiai valstybės mastu jaučiami, bet apie žmonių sąmoningumą to negalima pasakyti. Pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu esame tarp pirmaujančių Europoje, nors keletą metų vykdoma nemokamos patikros programa. Deja, ji vykdoma pasyviai. Jei moteris laiku atvyktų pas šeimos gydytoją ir jai būtų atliktas įprastinis tyrimas, būtų galima išgelbėti kur kas daugiau gyvybių. Neaktyviai atliekama ir krūties vėžio patikros programa.

Mokslininkai vis dar negali paaiškinti, kas sukelia onkologines ligas?

Vienareikšmiškai atsakyti išties negalima, reikia įvertinti daugelį galimų vėžį sukeliančių priežasčių. Yra žinoma, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia kai kurie papilomos viruso štamai. Galėtų padėti skiepai, tačiau jie dar nepopuliarūs. Skrandžio vėžį gali išprovokuoti helycobacter pylori bakterija: ji sukelia skrandžio opą, kuri vėliau gali supiktybėti.

Nustatyta, kad didelę įtaką turi genetiniai faktoriai. Tie, kurių giminėje yra sergančiųjų šia liga, turėtų pasitikrinti dažniau.

Kokio amžiaus žmonės pakliūva į didesnės rizikos susirgti šia liga grupę?

Kritinis amžius - 65-70 metų, bet, pavyzdžiui, didžiausias 45-55 metų moterų mirtingumas yra nuo krūties vėžio.

Galima rasti nemažai publikacijų, kuriose teigiama, kad vėžį sukelia tokios ilgalaikės emocijos kaip pyktis, pagieža, nuoskauda ar pavydas...

Dalis tiesos yra. Prisiminkime šviesias kaimo močiutes, niekam nelinkinčias bloga; jų tikėjimas suteikia dvasios stiprybės. Pastebėjau, jog tokie pacientai ir sėkmingiau gydosi, jų prognozė geresnė. Vadinasi, vidinė ramybė turi reikšmės.

O jei žmogus nuolat patiria stresą, nuolat yra aktyvus, hormonų hiperprodukcija padidina galimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų - vėžiu. Ilgalaikė dažna hiperstimuliacija, kokia ji bebūtų, nėra gerai, gali pažeisti organizmo sistemas.

Netradicinės medicinos atstovai sergančiuosius vėžiu ragina atsisakyti mėsos ir ją laiko viena iš šios ligos priežasčių.

Dar mūsų senoliai sakė, kad pasninkas, tam tikros iškrovos dienos labai gerai. Nors jie gyveno daug trumpiau nei mes, valgantys konservuotus produktus.

Yra atlikta nemažai studijų, siekiant išsiaiškinti, ar mėsos valgymas turi reikšmės sergamumui storosios žarnos vėžiu. Vienoje iš jų dalyvavo 20 tūkst. žmonių. Viena grupė nevalgė raudonos mėsos, kita valgė. Patikimo skirtumo nebuvo. Manęs taip pat ligoniai dažnai klausia, ką jie gali valgyti. Galima valgyti viską, bet maistas turi būti geros kokybės, sveikas, šviežias, neabejotinai maloniai patiektas ir skanus, kad žmogus norėtų valgyti.

Įsivaizduokime - žmogus serga onkologine liga, gauna chemoterapinį gydymą. Pats gydymas jau sukelia stiprius pašalinius reiškinius. O čia jam dar pasakoma, kad jis negali valgyti to, ką labiausiai mėgsta, o iš to, ką galima, 80 proc. jis nemėgsta, - kas tada belieka? Jis pasmerktas badauti. Kita vertus, vėžys vis tiek paims tai, ko jam reikia, iš organizmo. Žmogus išseks.

Žmogus turi valgyti maistą, kuriame gausu maistingųjų medžiagų, mineralų, vitaminų, riebiųjų rūgščių ir pan. Nėra nė vieno maisto papildo - į juos reikėtų žiūrėti atsargiai, - kuris būtų geriau už mūsų žarnyną, paimantį iš maisto tai, kas organizmui reikalinga, o kas nereikalinga - pašalinantį. Jei žmogus nevalgys mėsos - iš kur organizmas paims tokį kiekį baltymų, geležies?..

Genovaitė PRIVEDIENĖ

Vakarų ekspresas