Viršsvorio priežasčių pirmiausia reikia ieškoti galvoje
Kaip
numesti svorį, kaip įgyti ir išlaikyti idealias kūno linijas – šiandien
daugeliui žmonių tai vienas iš aktualiausių klausimų. Kiek grožio
salonų, sveikatingumo klubų, estetinės medicinos centrų atidaryta, kad
padėtų mums įveikti taip nekenčiamus kilogramus! Tačiau psichologai jau
seniai tvirtina, kad viršsvorio priežasčių pirmiausia reikia ieškoti
mūsų galvoje.
Tol kol sąmonė nenustatys reikiamos programos, visos pastangos pasiekti idealią figūrą nueis niekais.
Kodėl
taip sunku atsispirti „šaldytuvo traukai”? Kodėl daugybė žmonių visą
gyvenimą kovoja su pertekliniais kilogramais, ir neretai šią kovą
pralaimi? Kodėl retsykiais viršsvorį įveikti pavyksta, tačiau netrukus
jis vėl sugrįžta?
Psichologai sako, kad kiekvienas su viršsvoriu
kovojantis žmogus nuolat kartoja tas pačias klaidas, nesistengdamas
išsiaiškinti jame pačiame glūdinčių nesėkmingos kovos su kilogramais
priežasčių.
Jeigu viršsvoris nėra sąlygotas sveikatos sutrikimų,
jo priežastys yra psichologinės. Ne visuomet lengva suprasti, kas verčia
žmogų valgyti daugiau, negu jam reikėtų: kartais tikrosios priežastys
glūdi giliai pasąmonėje.
Artumo baimė
Atrodo
kaip paradoksas, tačiau labai dažna moterų viršsvorio priežastis yra
kontaktų su vyrais baimė. Nutukimas kaip patrauklumo praradimas
nesąmoningai gali būti pasirenkamas moterų, patyrusių seksualinę
prievartą, paniškai bijančių nėštumo ar tiesiog nepasitikinčių savimi ir
nedrįstančių užmegzti artimų santykių. Pasąmonėje susiformuoja
apsisprendimas: ” tapsiu stora ir negražia, kad nepatraukčiau vyrų dėmesio„.
Nors sąmoningame lygmenyje tokia moteris gali visą gyvenimą laikytis
įvairių dietų, svajoti apie gražią figūrą, tačiau jos apetitą valdys
pasąmonėje slypinčios baimės.
Problemos šeimoje
Variacijos gali būti kuo įvairiausios. Pavyzdžiui savotiškas šantažas, bandymas išlaikyti vyrą: „tau
atidaviau savo grožį ir geriausius metus, su tavimi tapau tokia, kokios
niekas nebenorės, už tai tiesiog privalai likti su manimi.”
Apsauga nuo liguisto vyro pavyduliavimo: „būk ramus, aš esu stora, ir visiškai nekeliu vyrams susidomėjimo”.
Kerštas: „taip tau ir reikia, tegul visi mato, kad nesi vertas nieko geresnio„.
Viršsvoris kaip reakcija į vyro neištikybę: „kodėl jis mane paliko? Todėl, kad sustorėjau ir pasidariau nebepatraukli!”
Moterys,
nepatiriančios pasitenkinimo iš seksualinių santykių arba praradusios
jais susidomėjimą kartais priauga svorio, kad išvengtų joms nemalonaus
vyro dėmesio.
Saugumo poreikis
Psichologai
tvirtina, kad labai dažnai viršsvorį turintys žmonės jaučiasi labai
nesaugūs. Artimų žmonių netekimas, problemos darbe, vienatvė, baimė dėl
ateities – visa tai gali tapti persivalgymo priežastimis. Riebalai įgyja
apsauginę, barjerinę funkciją, apsaugančią žmogų nuo pasaulio
priešiškumo.
Padidintas jautrumas
Neretai
viršsvorį turi labai jautrūs žmonės, kurių nervai, atrodo, yra „atviri”.
Kad bent šiek tiek prislopintų labai stiprias savo emocijas, pyktį ar
nerimą, jie pradeda „pasidengti” riebalais.
Neapykanta sau
Nutukę
žmonės beveik visada jaučia savo nepilnavertiškumą, blogai save
vertina. Psichologai tvirtina, kad maža savivertė yra ne viršsvorio
pasekmė, bet priežastis. Kai žmogus nuolat savimi nepatenkintas, save
kritikuoja ir plūsta, kūnas pradeda gintis. Išorė visada atspindi vidų.
Jei savęs neapkenčiate, išvaizdoje atsiranda kažkas, atspindintis šią
neapykantą. Pradėjus save mylėti, daug lengviau įveikti figūros
problemas.
Meilės trūkumas
Vaikai maistu kompensuoja tėvų dėmesio stoką. Tą patį daro ir suaugusieji. Pripildžius skrandį, mažiau jaučiasi emocinė tuštuma.
Nostalgija
Skonio
receptoriai taip pat turi atmintį, todėl mes taip mielai prisimename
vaikystės skanėstus, ir beveik niekada neberandame tokių pat skonių. Iš
tiesų vaikystėje valgytų produktų vertybė yra ne jų skonis pats savaime,
o kartu užplūstantis prisiminimai apie gerus mums nutikusius dalykus,
anksčiau mus supusius meilę, jaukumą, šilumą.
Kai emocijos
perkeliamos į maistą, jis tampa tam tikra „laiko mašina”. Su maistu
žmogus bando vėl išgyventi malonius savo praeities epizodus. Kuo blogiau
jis jausis dabartyje, tuo dažniau valgys ne iš alko, bet iš
nostalgijos.
Stresas
Dažnai sakoma, kad dėl
streso svoris krenta. Daug kas priklauso nuo streso intensyvumo:
trumpalaikis, bet labai stiprus stresas gali visiškai nuslopinti
apetitą. Ne toks stiprus, tačiau ilgai besitęsiantis stresas,
atvirkščiai, veda prie nutukimo.
Kaltės jausmas
Tai
viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurios kova su
viršsvoriu patenka į užburtą ratą: kiekvieną kartą pažeidus dietos
taisykles, jaučiama kaltė. O vietoj to, kad pajutus kaltę nustotų
valgyti, daugelis paniką slopina maistu. Išties, užburtas ratas.
Noras būti „geru”
Vaikystėje mums buvo tvirtinama, kad „geras vaikas suvalgo viską, kas yra lėkštėje„.
Susiformuoja tvirta nuostata: kuo daugiau valgysiu, tuo būsiu geresnis,
tuo didesnio pagyrimo nusipelnysiu. Vaikystėje įsitvirtinusi nuostata
neretai išlieka pasąmonėje visą gyvenimą, o „geras vaikas viską suvalgo” programa diegiama savo pačių vaikams.
Taigi
psichologinės viršsvorio priežastys – tai gynybinė organizmo reakcija į
kokį nors vidinį sielos nerimą, diskomfortą. Neišsiaiškinus vidinių
persivalgymo priežasčių, neįsiklausius į savo pasąmonę, išspręsti
viršsvorio problemų dažniausiai nepavyksta.