Visa tiesa apie jogurtus: kas sveika ir kas nelabai

Visa tiesa apie jogurtus: kas sveika ir kas nelabai

Valgyti jogurtą tikrai sveika. Bet ar visi jogurtai sveiki?

Niekas jau nebesiginčija, kad jogurtas – puikus kalcio, reikalingo stipriam
kaulų audiniui, šaltinis. Taip pat visiems aišku, kad jogurte esančios
naudingosios bakterijos Lactobacillus bulgaricus, Streptococcus thermophilus
bei Lactobacillus bifidus
gerina virškinimo sistemos veiklą. Be to, jogurtas
turi ir kitų naudingų savybių, tokių, kaip, antai, B grupės vitaminų
aktyvizavimas bei imuninės sistemos stiprinimas.

Kodėl jis toks sveikas?

Jogurtai padeda organizmui kovoti su kenksmingomis bakterijomis, ramina
įsiaudrinusį žarnyną. Be to, kad jogurte esama naudingos probiotinės mikrofloros,
jogurto raugas yra dar ir aktyvus sąlyginai patogeninių ir patogeninių
mikroorganizmų, sukeliančių įvairias ligas bei apsinuodijimą maistu,
antagonistas.

Jogurtas labai naudingas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ypač šis produktas
reikalingas tiems, kurie dirba kenksmingoje aplinkoje arba gyvena ekologiškai
užterštose vietovėse, maitinasi nepilnaverčiu maistu, gydosi antibiotikais,
keliauja po kraštus, kur didelė tikimybė su maistu ir vandeniu užsikrėsti
žarnyno infekcijomis. Taip pat jogurtas – vienas svarbiausių produktų būsimųjų
mamų racione, taip jos apsaugos savo kūdikius nuo žarnyno veiklos sutrikimų.

Ne viskas, kas vadinama jogurtu, sveika

Svarbiausias kriterijus renkantis rauginto pieno gaminius, taigi ir jogurtus, –
produkto kokybė. Kaip ir daugelis kitų maisto produktų, jogurtas gali būti arba
natūralus, arba… tik natūralaus kopija, iš kurios mūsų organizmas beveik
negauna jokios naudos, o gal net patiria žalą.

Mūsų šalyje jogurtas taip sparčiai išpopuliarėjo kaip tik dėl egzistuojančio
stereotipo, esą tai vienas sveikiausių rauginto pieno produktų.

Bet! Pirkėjo niekas neįspėja, kad įsigydami kriaušių skonio jogurtą mes neretai
tenusiperkame šio vaisiaus iliuziją, ištirpintą jogurte. Vadinamoji kriaušių
esencija apgauna mūsų skonio receptorius savo sintetiniais eteriniais junginiais
– panašios sudėties tirpikliai taip pat naudojamas ir gaminant lakus bei dažus.
Neskubėkite džiaugtis ir išvydę jogurte vaisių ar uogų gabalėlių. Šiuo atveju „natūralumas“
apsaugotas nuo kenkėjų ne termiškai apdorojant, o apšvitinant vaisius ir uogas.
Ir netgi butilacetatas ir švitinimas – tik nedidelė dalis „jogurtinių problemų“.

Kitas dalykas – jogurte esantys arba nesantys biologiškai aktyvūs, t.y. gyvi,
mikroorganizmai. Būtent jie ir lemia daugumą gerųjų rauginto pieno produktų
savybių. Šių organizmų kiekis viename kubiniame centimetre jogurto tapo tuo
rodikliu, už kurį šiandien kovoja stambiausi jogurtų gamintojai. Tačiau čia
rauginto pieno produktų gamyboje į akis krinta vienas prieštaravimas: viena
vertus, „pienininkai“ stengiasi į savo produkciją įterpti kuo didesnį kiekį
naudingosios mikrofloros, o kita vertus – pagaminti kuo ilgiau galiojančius
produktus. Tačiau šiuo atveju vienas kitam prieštarauja, kadangi gerosios
bakterijos pieno produktuose greitai žūsta. Galiojimo laikas prailginamas
termiškai apdorojant produkciją, bet šio proceso metu raugo kultūros žūsta.
Todėl termiškai apdorotas jogurtas virsta nemaistingu, o kartais net ir žalingu,
jei įvertinsime jame esančią „chemiją“, produktu.

Kaip pasirinkti?

Tiesa, tai pasakytina ne apie visus jogurtus. Svarbiausia pirkėjui – mokėti
atsirinkti.

* Skiriamoji ekologiškų jogurtų savybė – tai, kad juose nėra konservantų,
aromatizatorių, dažiklių, krakmolo ir kitų sintetinių priedų, kurie sumažintų
natūralios mikrofloros koncentraciją.
* Rinkdamiesi jogurtą būtinai atkreipkite dėmesį į jo galiojimo trukmę, nurodytą
ant pakuotės. Jei jogurto galiojimas siekia keletą mėnesių – jame tikrai
nerasite naudingųjų raugo bakterijų, o jei jame ir yra vitaminų, tai jų tikrai
gerokai mažiau, nei natūraliame jogurte.
* „Gyvo“ jogurto galiojimo laikas paprastai yra ne ilgesnis kaip 1 savaitė.
Būtent tiek laiko visos naudingosios medžiagos išlieka aktyvios, išsaugo savo
gydomąsias savybes ir nekenkia sveikatai.