“Visos ligos nuo nervų…”
Kamuoja skrandžio
opa? Gal jūs pernelyg dažnai graužiatės, ėdate save priekaištais? Skauda
sprandas? Tai gal laikas būtų nusipurtyti tuos, kurie ant jūsų sprando
užsisėdę? Maudžia nugarą? Tai gal užsikrovėte pernelyg sunkią naštą?
Kankina astma? Pagalvokite, kas jums neleidžia kvėpuoti laisvai.
Žmogus
nėra atskirų, nesusijusių organų rinkinys. Dar Sokratas sakė: negalima
gydyti akies, negalvojant apie galvą, negalima gydyti galvos,
negalvojant apie visą organizmą, negalima gydyti kūno, negydant sielos.
Kūno negalavimo ir ligų priežastys labai dažnai kyla dėl psichologinių
problemų, atskiro organo gydymas vaistais nebūna sėkmingas, jei
užmirštama, kad tas organas yra viso organizmo, taip pat ir sielos,
dalis.
Stresai, ilgalaikė nervinė įtampa, psichinės traumos,
užgniaužtos nuoskaudos, baimės, konfliktai… Net jei bandome jų
nepastebėti, užmiršti, išstumti iš galvos, kūnas atsimena viską.
Bronchinė astma
pasireiškia tuomet, jei į kvėpavimo takus patenka alergenai, gali
atsirasti dėl infekcijos, o taip pat dėl emocinių faktorių.
Psichologinėmis šio susirgimo priežastimis yra laikomas negalėjimas
„laisvai kvėpuoti”. Astma užklumpa tuomet, kai nerandame išeities iš
susidariusios gyvenimo situacijos, kai esame apsupti slegiančios
atmosferos, negaudami gryno oro gurkšnio. Tai gali būti gniuždanti
aplinka darbo vietoje ar šeimoje. Kvėpavimo problemų gali atsirasti ir
žmonėms, kuriuos artimieji apsupa tokiu intensyviu rūpesčiu, kad žmogus
nebegali „laisvai kvėpuoti”. Astma sergantys žmonės dažniausiai nemoka
verkti. Jie yra linkę sulaikyti ašaras ir verksmus. Kai kurie gydytojai
astmą laiko užgniaužta rauda.
Manoma, kad skrandžio opa
atsiranda dėl rūkymo, piktnaudžiavimo alkoholiu, neteisingos mitybos,
paveldimumo, didelio skrandžio rūgštingumo ar nuo bakterijos Helicobacter pylori.
Tačiau net ir susidėjus visiems faktoriams, kai kurie žmonės skrandžio
opos išvengia. Kodėl? Mokslininkai linkę manyti, kad skrandžio opos
atsiradimui turi reikšmės ilgalaikis stresas ir… žmogaus charakterio
ypatybės.
Pastebėta, kad skrandžio opa atsiranda lengvai
pažeidžiamiems žmonėms, linkusiems nerimauti, nepasitikintiems savimi,
keliantiems sau labai didelius reikalavimus. Ne veltui sakoma: skrandžio
opos priežastis – ne tai ką, jūs valgote, bet tai, kas valgo jus.
Neretai skrandžio opa suserga žmonės, įstrigę tam tikroje gyvenimo
situacijoje, nerandantys išeities, nepajėgiantys prisitaikyti prie
pasikeitusių gyvenimo aplinkybių.
Nugaros skausmai
atsiranda dėl įvairių priežasčių – dėl traumų, fizinio nuovargio,
dirbant nepatogia poza, peršalus. Mokslininkai mano, kad nugarą gali
pradėti skaudėti ir dėl stipraus emocinio sukrėtimo, o taip pat dėl ilgą
laiką trunkančios emociškai varginančios įtampos. Nieko keisto, jei
žmogus, „pavargęs nešti savo kryžių”, pradės skųstis nugaros skausmais.
Kūnas atsiliepia į tai, kas vyksta sieloje.
Cukrinis diabetas
atsiranda ne nuo saldaus gyv
enimo. Greičiau, atvirkščiai… Pischologai
mano, kad šią ligą provokuoja konfliktai šeimoje, ilgalaikis stresas ir
nuoskaudos, o labiausiai – nepatenkintas meilės ir švelnumo poreikis.
Jausdamas emocinį alkį, žmogus pradeda kompensuoti jį maistu. Saldumynai
tampa pagrindiniu malonumu, o kaip pasekmė – persivalgymas, nutukimas,
cukraus kiekio kraujyje padidėjimas ir galų gale – diabetas. Psichologų
nuomone, mokėjimas džiaugtis ir mėgautis gyvenimu labai svarbi savybė,
sauganti nuo susirgimo diabetu.
Galvos svaigimas
gali būti daugelio susirgimų simptomu. Tačiau jei simptomas yra, o ligos
jokie gydytojai neranda, pagalvokite, gal jūsų gyvenimas pastaruoju
metu klostosi taip, kad jums tenka suktis lyg voverei rate? O gal
karjeros laiptais užkopėte iki svaiginančių aukštumų? Jei esate ramus,
nuoseklus žmogus, gal verta susimąstyti, kas jums gyvenime svarbiausia.
Plaukai gali slinkti
dėl daugelio priežasčių – ir dėl paveldėjimo, ir dėl hormoninių
pokyčių, ir be abejo dėl streso. Neretai plaukai ima slinkti po nervinio
sukrėtimo ar sunkių praradimų. Jei kaltiname save, gailimės dėl to, ko
netekome, kas praėjo, vaizdžiai sakant, „raunamės sau plaukus”, gal mūsų
kūnas mums sako: laikas atsisveikinti su praeitimi ir žiūrėti į priekį.
Net ir gerklės skausmo
priežastys kartais būna psichologinės. Ypač jei skausmas užsitęsęs,
nepasiduodantis gydymui ir nelabai paaiškinamas kitokiomis priežastimis.
Gerklės skausmas kartais kamuoja žmones, kurie negali išreikšti savo
jausmų, kuriems „žodžiai stringa gerklėje”, o taip pat tuos, kurie linkę
tylomis „nuryti nuoskaudą”. Aplinkiniams tokie žmonės atrodo
šaltakraujiški ir nejautrūs. Tačiau po šaltakraujiška išore kartais
kunkuliuoja audringi jausmai. Kunkuliuoja, o išsiveržti negali. „Stringa
gerklėje”.
Be abejo, ne visada susirgimai – tai kokio
nors posakio įsikūnijimas. Neverta kiekvienoje slogoje ieškoti likimo
ženklo, o susirgus reikia kreiptis į gydytojus. Tačiau jei niekaip
nepavyksta išgyti, jei susirgimas vis kartojasi, o savijauta prastėja,
vertėtų apgalvoti, ar sveikatos problemos nėra pergyvenamų emocijų
pasekmė. Jei sukrėtimas neišverktas ašaromis, gal pradėjo „raudoti” mūsų
kūnas? Geriau save suprasti gali padėti ir psichoterapeutas. Juk ryšys
tarp kūno ir psichinių ligų neabejotinas, o žmogus yra sveikas tuomet,
kai tarp abiejų sričių vyrauja harmonija.