Indijos miškuose gyvenusias laukines vištas žmonės prisijaukino prieš 5
tūkst. metų. Netrukus šie paukščiai pasiekė Kiniją, o šiek tiek vėliau –
Viduržemio jūros šalis.
Iš pradžių jie buvo laikomi tik dėl kiaušinių, tačiau vėliau buvo įvertinta ir
mėsa. Pirmieji vištieną pamėgo romėnai, o dabar jau visas pasaulis
neįsivaizduoja kulinarijos be vištienos.
Maistingųjų medžiagų šaltinis
Puikaus skonio, švelnios konsistencijos mėsa tinka ir kasdieniam, ir šventiniam
stalui, ir dietiniam maitinimui. Vištienos sultinys – idealus vaistas nuo
peršalimo, pirmas pagalbininkas po sunkių ligų ir operacijų. Maltos vištos
krūtinėlės tyrelė – vos ne antrasis kūdikio maistas po motinos pieno. Troškinta
ar virta vištiena – puikus dietinis patiekalas sunkiems ligoniams ar išsekusiems
seneliams. Be to, vištiena pigesnė už daugelį kitų mėsos rūšių. Dietologai sako,
jog tai vienintelė mėsa, kurios galima valgyti vakare, nes ji neapsunkina
virškinamojo trakto.
Paukštienoje daug baltymų ir mažai riebalų bei jungiamojo audinio baltymų, todėl
ją lengva kramtyti. Krūtinėlėje yra net 92 proc. visaverčių (raumeninių) baltymų
ir tik 8 proc. jungiamojo audinio baltymų. Raumenyse labai daug azoto medžiagų,
dėl kurių vištienos sultiniai būna tokie aromatingi. Vištienoje yra gerai
subalansuotų, žmogaus organizmui būtinų ir nepakeičiamų amino rūgščių, kurios
padeda žmogui jaustis sveikam, sočiam ir energingam. Na, o polinesočiosios
riebiosios rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Tęsdami pagiriamuosius
žodžius vištienai, turime paminėti ir tai, kad kai kurių vitaminų bei
mineralinių medžiagų (fosforo, geležies) vištienoje yra net 3 kartus daugiau nei
kitos rūšies mėsoje.
Kepti, virti ar troškinti?
Sveikos mitybos specialistų požiūriu vištieną geriau ne kepti, o virti arba
troškinti. Vištienos kepsniai ar vištienos gabaliukai paprastai kepami
keptuvėje, prieš tai apvoliojus miltuose, džiūvėsėliuose, majonezo tešloje ar
pan. Orkaitėje ypač patogu kepti visą vištą arba didelius vištienos gabalus.
Mėgstantieji nekaloringą maistą vištą kepa aliuminio folijoje, sviestiniame
popieriuje ar kepimo maišelyje. Kartu galima kepti daržoves, įpilti truputį
sultinio arba vyno. Vasaros sezono metu smagu pasilepinti vištiena, kepta ant
grotelių.
Virdami vištieną žinokite: mėsa bus skanesnė, jei ją dėsite į verdantį vandenį.
Tačiau geresnį ir sodresnį sultinį išvirsite mėsą įdėję į šaltą vandenį.
Sveikuoliai galėtų rinktis virimą garuose. Vištiena sudedama ant specialaus
puodo skylėto dugno arba tinklelio. Apatinėje puodo dalyje pagal receptą
užvirinamos 2 stiklinės vandens ar sultinio. Puodas uždengiamas ir kaitinama.
Drauge garuose galima virti ir daržoves.
Svarbu tinkamai apdoroti
Netinkamai apdoroję vištieną galime prarasti didžiąją dalį vertingųjų
medžiagų arba apsunkinti jų pasisavinimą. Privalu atminti ir tai, kad vištiena
yra greitai gendantis produktas.
* Užšaldytos mėsos negalima atšildyti greitai ir intensyviai, pvz., įmerkus į
šiltą vandenį. Taip prarandama iki 30–50 proc. vitaminų, pakinta mėsos spalva ir
skonis, su išsiskiriančiu skysčiu netenkama daug maistinių ir biologiškai
aktyvių medžiagų. Greitai atšildant mėsą daug sparčiau dauginasi ir
mikroorganizmai.
* Norint išsaugoti vitaminus ir vertingąsias maistines medžiagas, užšaldytą
produktą reikia atšildyti lėtai.
* Šviežią vištieną šaldytuvo šalčiausiame skyriuje galima laikyti 1–2 paras.
Būtinai stebėkite, kad iš vištos besisunkiantis skystis nepatektų ant kitų
produktų. Nupirktą šaldytą vištieną į šaldiklį dėkite tik tuo atveju, jei ji dar
nė kiek neatšilo.
* Išdarinėję žalią vištą, visada nusiplaukite rankas bei nuplaukite visą darbo
paviršių: stalviršį, lenteles, peilius ir kt. Jokiu būdu ant neplautos lentelės
nepjaustykite daržovių ar kitų produktų, kurių termiškai neapdorosite.