Po Eyjafjallajoekull ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje vulkaninių dulkių debesys paplito po didžiąją šiaurės Europos dalį. Kol šie debesys yra viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, pavojaus žmonių sveikatai nėra.

Priklausomai nuo geografinės šalies padėties, vėjo, oro temperatūros, oro kokybės duomenų ir meteorologinių prognozių, vulkaninių pelenų koncentracijos šalyse gali būti skirtingos. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos šalių sveikatos apsaugos agentūrų ir ekspertų duomenis, kol vulkaninių pelenų debesys yra viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, pavojaus žmonių sveikatai nėra.  Nors vulkaninių pelenų debesims nusileidus poveikis žmonių sveikatai būtų minimalus, tačiau asmenims, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis (pvz. astma, bronchitu, emfizema), patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke.
 
Būnant lauke, atvirame ore ir pajutus kvėpavimo takų sudirginimo simptomus (kosulys), nosies gleivinės dirginimą, slogą, gerklės gleivinės dirginimą, ar akių perštėjimą, niežėjimą, paraudimą, ašarojimą, patariama grįžti į uždaras patalpas ir būti jose. Tokio pobūdžio simptomai yra trumpalaikiai ir uždaroje patalpoje turi greitai praeiti. Jiems nepraėjus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras stebi ir analizuoja Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos šalių informaciją dėl vulkaninių pelenų debesų bei jų poveikio žmonių sveikatai.
 
 
iMed