Ypatingos priežiūros reikalaujantys vaikai
Kai
kurie vaikai kenčia nuo sunkių įgimtų ar įgytų ligų. Jos visiškai
pakeičia vaikų ir visos šeimos gyvenimą. Dažnai tik ilgalaikis,
skausmingas ir įkyrus gydymas sudaro pakenčiamas sąlygas gyventi, nors
kartais jis ir neteikia jokių vilčių. Šalia užuojautos ir meilės
nelaimingiems vaikams tėvai turi skirti labai daug laiko ir jėgų.
Žinia, kad jūsų vaikas susirgo ilgam, padalija gyvenimą į „prieš tai” ir
„po to” ir dažnai pastumia tėvus į gilią psichinę krizę. Nugalėję
pirmąjį šoką, tėvai ieško atsakymų į klausimus: Kokios yra gydymo
galimybės? Kokios vaiko ateities perspektyvos? Kaip gyventi kiekvieną
naują dieną?
ŽIV infekcija (AIDS)
ŽIV
infekcija yra įgytas imuninės sistemos silpnumas, sąlygotas ŽIV
(žmogaus imunodeficito viruso). Jis apima kraujo ląsteles, saugančias
organizmą nuo infekcijos, ir organizmo atsparumas infekcijoms tolydžio
silpnėja.
Virusas dažniausiai plinta per nesaugius lytinius
santykius arba per apkrėstą kraują. Žmogaus imunodeficito virusu vaikai
beveik visada apsikrečia nuo nėštumo metu infekuotos mamos. Nors kraujo
testai negali nustatyti paties viruso, tačiau nuo šešių savaičių iki
šešių mėnesių po užsikrėtimo kraujyje randami organizmo prieš šį virusą
sukurti antikūnai. Pirmieji ligos požymiai išryškėja dažniausiai tik po
ilgalaikio latentinio laikotarpio. Tai masyvus viduriavimas,
karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, grybelinė infekcija. Vaikai ypač
dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ir ausų infekcinėmis ligomis. ŽIV
infekcija yra mirtina liga. Iki šiol nėra nei specifinio gydymo, nei
vakcinos nuo jos. Gydytojai vaikui skiria imunoglobulinus, lėtinančius
ligos eigą, antibiotikus, naikinančius atitinkamą ligos sukėlėją.
Autizmas
Sąvoka
„autizmas” apibūdinamas didelis asmenybės sutrikimas – vaiko
nesugebėjimas dėl neaiškių priežasčių užmegzti socialinių kontaktų ir
visiškas užsidarymas savyje. Jau kūdikystėje krinta į akis nenormalūs
santykiai: kūdikis priešinasi fiziniam kontaktui, nenori būti imamas ant
rankų, retai juokiasi. Vyresni autistai nekalba, daro įspūdį, kad
neklauso, ir skundžiasi kraštutine aplinkos pasikeitimo baime. Jie
susikuria priverstinius elgesio ritualus, vengia kontakto su žmonėmis,
bet prisiriša prie daiktų, dažnai agresyviai reaguoja į jiems pasakytus
žodžius.
Terapinėmis priemonėmis autistinius vaikus stengiamasi po
truputį mokyti kalbėti ir bendrauti su aplinkiniais. Šios gydomosios
pedagoginės pastangos pusei autistinių vaikų neveiksmingos. Jiems, taip
pat suaugusiems, reikia nuolatinės psichologinės priežiūros, nes jie
nesugeba vieni gyventi.
Cistinė fibrozė
Cistinė
fibrozė (mukoviscidozė) yra paveldima liga, kuriai būdinga sutrikusi
kasos, bronchų ir trachėjos gleivinės sekrecijos liaukų veikla. Vietoj
skystų gleivių jos išskiria lipnias ir tirštas, kurios užkemša
išskiriamuosius liaukų latakus.
Susirgimas pastebimas dažniausiai
ankstyvojoje kūdikystėje, kai kūdikis nustoja žįsti ir pradeda gerti
dirbtinį pieną. Tuomet kasa negauna fermentų, reikalingų maisto
virškinimui, ir dėl nepakankamo virškinimo ar visiško nevirškinimo
išeina didelis kiekis dvokiančių panašių į košę išmatų. Vaikas blogai
auga ir vystosi. Tąsios bronchų gleivės sukelia kosulio priepuolius ir
yra gera terpė veistis bakterijoms, taigi tokie vaikai dažniau serga
bronchitu ir plaučių uždegimu. Cistinė fibrozė įrodoma prakaito testu –
sergančiųjų prakaite randamas padidėjęs druskos kiekis. Cistinė fibrozė
nepagydoma, tačiau ją palengvina nuoseklus simptominis ligos gydymas,
kvėpavimo mankšta, medikamentinis gleivių skystinimas, kasos fermentai,
antibiotikai (infekcijų metu).
Leukemija
Leukemija
yra dažniausia vėžinė vaikų kraujo liga. Vaikai visuomet serga ūmine
jos forma, kurios metu kaulų čiulpuose nekontroliuojamai dauginasi
primityvios pradinės vystymosi stadijos baltieji kraujo kūneliai,
išstumdami iš kaulų čiulpų normalias ląsteles ir sutrikdydami jų gamybą.
Vaikai išblykšta, dažnai jaučiasi pavargę, neturi apetito, jiems
neretai skauda pilvą ir galūnes, odoje atsiranda mėlynių, iš nosies
dažnai bėga kraujas. Atlikęs kaulų čiulpų punkciją, gydytojas
diagnozuoja ligą. Paskutiniaisiais metais taip pagerėjo gydymo
galimybės, kad prognozė tapo reliatyviai gera – pagydoma 70 % ligonių.
Vaikus privalo gydyti vaikų gydytojas, turintis specialių žinių apie
vėžį. Gydymas trunka ilgai. Nugalėjus leukemiją, reikia nuolat tikrinti
kraują, kad kaip tik galima anksčiau gydytojas atpažintų atsinaujinusias
vėžines ląsteles.
Dauno liga
Dauno
liga yra dažniausia įgimta chromosomų anomalija. Vietoj 46 chromosomų
savo kūno ląstelių branduolyje dauno sindromu sergantis vaikas turi 47
chromosomas. Prie 21-osios poros prisijungusi trečioji chromosoma
sukelia būdingus ligos požymius.
Dauno liga atpažįstama jau
naujagimiams. Plati kaukolė, toli viena nuo kitos esančios akys, įstriži
akių plyšiai, nosie link patrauktas viršutinis vokas – pagal šiuos
požymius daunai panašūs į mongolus. Be to, jiems būdinga plokščia, plati
nosis, nuolat pravira burna, ilgas liežuvis. Šie vaikai turi
krintančias į akį rankas su trumpais pirštais ir plačiais delnais, kurių
vidiniu paviršiumi eina skersinė raukšlė. Daunų raumenys suglebę,
sąnariai lengvai pasitempia. Pusė šių vaikų turi širdies ydas. Daunai
vystosi lėčiau ir fiziškai, ir psichiškai, dažnai serga infekcinėmis
ligomis. Suaugę jie lieka nepilnaverčiai ir trumpiau gyvena.
Medikamentinio
Dauno ligos gydymo nėra. Dauno liga sergantys vaikai yra labai
prieraišūs ir ištikimi. Kantriai mokomi, jie gali vystytis, tačiau tam
reikia specialiai parengto mokytojo ar auklėtojo. Vaikui geriausia augti
savo šeimoje – namuose jis neturi būti užmirštas. Sąlygos – geros
mokyklos ar stacionarai, kuriuose gydomosios pedagogikos gimnastikos ir
ergoterapijos priemonės padeda vaikui normaliai vystytis, ir, žinoma,
artimi bičiuliai. Daunai pasiekia skirtingą išsivystymo lygį. Kai
kuriems reikia kasdienės pagalbos, pavyzdžiui, apsirengiant, valgant,
kiti net moka patys naudotis visuomeniniu transportu ir sugeba
užsidirbti pinigų nesudėtingu darbu.
Krono liga
Sergantys
Krono liga (ileitu) skundžiasi lėtiniu vis paūmėjančiu žarnų gleivinės
uždegimu, kurio priežastis dar tiksliai nežinoma. Dažnai praeina
mėnesiai ir metai, kol liga atpažįstama, ji neturi būdingų simptomų.
Vaikai neturi apetito, neauga, jų svoris didėja labai pamažu, juos
dažnai vargina pasikartojantys pilvo skausmai ir vandeningas
viduriavimas su gleivėmis ir krauju. Kad patvirtintų diagnozę,
apžiūrėdamas žarną, gydytojas turi paimti gabalėlį audinių
mikroskopiniam tyrimui. Vaikus, sergančius Krono liga, gydo specialiai
šioje srityje dirbantis gydytojas. Jiems reikia nuolatinio
medikamentinio gydymo, iki jie išauga.
Hodžkino liga
Hodžkino
liga (limfogranulomatozė) yra vėžinė limfmazgių liga. Vaikai ja serga
retai. Liga prasideda iš lėto: skirtingose kūno srityse padidėja
limfmazgiai. Dažniausiai šis susirgimas pirmą kartą nustatomas, kai
padidėja ir tampa matomi raktikaulio limfmazgiai, vaikai netenka svorio,
stipriai prakaituoja ir gali protarpiais karščiuoti. Laiku nustačius
ligą, moderniomis chemoterapijos ir spindulinio gydymo priemonėmis iki
90 % vaikų pagydoma.
Kaip ir leukemiją, Hodžkino ligą turi gydyti specialų išsilavinimą turintys gydytojai (hematologai).
Staigi kūdikių mirtis
Vokietijoje
nuo staigios kūdikių mirties sindromo pirmaisiais gyvenimo mėnesiais
miršta maždaug 2000 vaikų per metus. Tėvai randa vaiką lovelėje negyvą,
nors jis ką tik atrodė sveikas ir žvalus. Priežastis šiuo metu dar
nežinoma. Remiantis paskutiniųjų metų patirtimi, staigios mirties rizika
sumažinti šiomis priemonėmis:
• Kuo ilgiau maitinkite kūdikį krūtimi.
•
Nerenkite jo per šiltai ir lovoje atsisakykite šildomi pūslių,
avikailių. Miegui kūdikį užtenka aprengti medvilniniais marškinėliais ir
suvystyti. Neleiskite kūdikiui gulėti šalia šaldytuvo ar kaitrioje
saulėje.
• Paskutiniu metu daug diskutuojama apie padėties
reikšmę. Tuo tarpu rekomenduojama šoninė padėtis. Stenkitės nemigdyti
vaiko ant pilvo. Norėdami išvengi pertekliaus, nenaudokite jokios
pagalvės, storų pūkinių patalų, avikailių, pakanka čiužinio.
• Venkite stresų – ilgų kelionių automobiliu, svetimos triukšmingos aplinkos; kūdikis reaguoja į tai padidėjusiu neramumu, kuris daro įtaką miegui.
Rejė sindromas
Rejė
sindromas yra nepaprastai reta, bet sunki liga, galinti sukelti mirtį,
jei nebus laiku diagnozuota. Dažniausiai ji atsiranda, kai dėl gripo,
vėjaraupių ar kitų ligų karščiuojantiems vaikams temperatūrai mažinti
skiriami acetilsalicino rūgšties turintys medikamentai (aspirinas). Dėl
dar nežinomų priežasčių suyra smegenų ir kepenų ląstelės. Simptomai: po
ligos vaikui vėl pakyla temperatūra, jis vemia, jo sąmonėpritemsta dėl
smegenų edemos, panašiai kaip sergant smegenų dangalų uždegimu. Įtarę
Rejė sindromą, turite nedelsdami skambinti arba kviesti greitosios
pagalbos gydytoją, kuris nuvežtų vaiką į ligoninę. Kadangi paskutiniu
metu temperatūrai mažinti vaikams skiriamas paracetamolis, Rejė sindromo beveik nepasitaiko.
Tuberkuliozė
Tuberkuliozė yra infekcinė liga. Ilgą laiką ji buvo retas susirgimas, tačiau dabar, vis dažniau keliaujant į šalis, kuriuose tuberkuliozė
žydi dėl socialinių-ekonominių sąlygų sergančiųjų šia liga ėmė daugėti.
Jos sukėlėjas — tuberkuliozės bakterija. Vaikams tuberkuliozė
perduodama lašiniu būdu, todėl dažniausiai apima plaučius. Pažeisti
plaučių audiniai ir jiems priklausantys limfmazgiai vadinami pirminiu
kompleksu. Daugeliu atvejų pirminis kompleksas sukalkėja ir liga
aprimsta. Pirminė tuberkuliozė neužkrečiama. Ji prabėga nepastebimai,
dažnai vienintelis jos požymis būna teigiamas tuberkulino testas.
Naujagimiams
ir kūdikiams, taip pat vaikams, kurių silpna imuninė sistema, kyla
pavojus, kad tuberkuliozės bakterijos per kraują gali išplisti į kitus
organus. Ši sunki liga gydoma ligoninėje. Atvira užkrečiama tuberkulioze
serga tik suaugusieji, apsikrėtę antrą kartą.
Celiakija
Celiakija
yra įgimtas gliadino netoleravimas. Gliadinas yra baltyminė medžiaga,
randama miežiuose, avižose, rugiuose, kviečiuose. Sergant celiakija,
atrofuojasi plonosios žarnos gleivinė ir ji nebegali virškinti maisto.
Rezultatas – dėl įvairių maisto medžiagų stokos atsiradę reiškiniai. Jei
kūdikis gauna javų turinčio maisto, išryškėja pirmieji ligos
simptomai: neįprastas dirglumas ir baikštumas, apetito stoka. Ligai
progresuojant, išsiskiria didelis kiekis dvokiančių, riebių, blizgančių
išmatų, pilvas sukietėja, išsipučia. Per ilgesnį laiką atrofuojasi
galūnių raumenys.
Diagnozė nustatoma ištyrus kraują ir atlikus
plonosios žarnos biopsiją. Celiakija sergantys vaikai turi valgyti tik
gliadino neturintį maistą, tada jie vystosi visiškai normaliai. Į
kiekvieną dietos pažeidimą vaiko organizmas atsako viduriavimu.