Liepos mėnesį per Lietuvą gausiai nuvilnijęs lietutis suvijo grybautojus į miškus, kuriuose daugėja ne tik nuo pavasario dygstančių voveraičių, bet ir iki tol retai kur išlendančių baravykų, raudonviršių, lepšių, įvairiausių rūšių ūmėdžių. Tad dabar turguose ir dažnoje pakelėje jau siūlomi krepšiai grybų tiems, kurie nenori grybauti.

Grybautojams – pats įkarštis
“Kaip matot, grybai pas mus – rinktiniai, – su pasididžiavimu sakė ties Labūnava (Kėdainių raj.) baravykus ir raudonviršius pardavinėjantys Tomas ir Vytas. – Šiuo metu grybų daug – tik spėk rinkti. Žinoma, dar reikia ir vietas žinoti, kur geri grybai dygsta. Renkam tik tokius, kuriuos gerai pažįstam – “kilmingus”, – tvirtino jaunuoliai. – Šiuo metu mūsų – Labūnavos, Kruopių ir Servydgalos – miškuose jie dygsta gerai, tik konkurentų – matot, kiek daug”, – mosteli ranka į netoliese, pakelės griovyje, su pilnais krepšiais nugulusius konkurentus. Vyrukai tikino, kad neatsimena tokio atvejo, jog kas nors jų kaime būtų apsinuodijęs grybais. “Greičiau alkoholiu, – juokėsi jaunuoliai. – O mes visi čia, prie miško, augę – ištisos grybautojų kartos, tai valgomus grybus atskiriam ir bet ko į krepšį nededam. Be to, kiekvienas, pirkdamas mūsų surinktus grybus, apžiūri ne tik ar nesukirmijusius perka, bet ir kokios rūšies. Tad nemalonumų nenorime.”

Neatidžių grybautojų pasitaiko kasmet
Tačiau medikai tvirtina, jog kiekvienais metais, prasidėjus grybų sezonui, apsinuodijusių šiais skanėstais pasitaiko ne taip jau ir mažai. Būna ir mirties atvejų. Štai Kauno klinikose šiemet jau teko detoksikuoti du žmones, apsinuodijusius grybais. “Prieš keletą dienų išleidome į namus moteriškę, kuri pas mus papuolė prisivalgiusi grybų. Pagal simptomus įtarėme, jog juose buvo įsimaišiusi kažkuri iš pačių nuodingiausių musmirių, – sako Nefrologijos klinikos Klinikinės toksikologijos poskyrio gydytojas toksikologas Algirdas Stonys. – Šis grybas, kad ir mažas, gali žmogų į kapus nuvaryti, jei laiku nebus imtasi priemonių. Kol kas spėjame suteikti pagalbą ir mano praktikoje mirčių nuo nuodingųjų grybų nepasitaikė. Tačiau kolegos iš Vilniaus yra susidūrę ir su mirtimis”. Toksikologas A. Stonys sako, jog medikai labiausiai baiminasi dėl pacientų, kurie būna suvalgę grybų, priskiriamų musmirinių šeimai – tai baltoji, žalsvoji, rusvoji ir blyškoji musmirės. Grybautojai jų prisirenka sumaišę su kitais panašiais grybais. Mat jauna blyškioji, žalsvoji ar baltoji musmirė iš pirmo žvilgsnio panaši į vokietuką (guduką), umėdę ar pievagrybį, tačiau įdėmiau apžiūrėjus, ant kotelio matyti „sijonėlis“, o ant kepurėlių galima įžiūrėti taškelius. Dar yra drąsuolių, kurie, gerai nepažindami grybų, dedasi į krepšius visus, kokius tik randa.

“Prieš porą metų teko gydyti vyrą ir žmoną, – papasakojo gydytojas A. Stonys. – Vyriškis, visą gyvenimą gyvenęs prie miško ir dažnai grybaudavęs, tą sykį sumaišė ir kartu su kitais grybais į krepšį įsidėjo žalsvąją musmirę, ją išvirė... To užteko, kad grybų pavalgę sutuoktiniai atsidurtų ligoninėje. Laimė, kad moteriškės būta nuovokios – ji sugebėjo pateikti visą mums rūpimą informaciją. Mat nuo to, kaip ir po kurio laiko apsinuodijimas pasireiškia, priklauso gydymo eiga ir jo trukmė”. Suvalgius nuodingų grybų paprastai pakenkiamos kepenys, sutrinka kraujo krešumo rodikliai. “Vieni grybai – nuodingi, tačiau nemirtini. Tokių grybų paragavęs žmogus paprastai pirmuosius negerus ženklus – pykinimą, silpnumą, viduriavimą – pajunta nepraėjus nė 2 valandoms, – sako toksikologas A. Stonys. – O va tie mirtinai nuodingieji “pasislėpę” būna ilgiau. Pirmuosius apsinuodijimo simptomus žmogus pajunta praėjus ne trumpiau nei 6 valandoms”. Medikai teigia, jog apsinuodijus mirtinai nuodingais grybais, delsimas gali kainuoti gyvybę. Pasireiškus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams – silpnumui, pykinimui, viduriavimui – būtina kreiptis į medikus. Mat po kurio laiko – išsivėmus ir keletą kartų palaksčius į tualetą, gali pasidaryti lengviau. Bet tai gali būti apgaulinga savijauta. “Pavojus tada nebūna praėjęs – iš tikrųjų prasideda antroji slapta stadija, po kurios ligoniui jau nebeįmanoma padėti“, – perspėja A. Stonys.

Grybų nebevalgo
Galina O. iš Kazlų Rūdos prieš porą metų patyrė, ką reiškia neatidžiai rinkti grybus jų gerai nepažįstant. Moteris papasakojo, jog iki tol grybus rinkdavo vyras, kuris puikiai apie juos išmano, ir jokių bėdų nebuvo. “Bet kad labai norėjau ir aš tą grybavimo malonumą patirti. Tad į mišką susiruošėme kartu su kaimyne, kuri tvirtino pažįstanti visus grybus, – sakė Galina O. – Na, galvoju, patars man, nes aš tik baravyką ir raudonviršį težinojau. Taigi prisirinkome pilnus krepšius, bet daugiausia ūmėdžių, nes tų gerųjų grybų beveik ir neaptikome... Visa laimė, kad tą vakarą apvirtus grybus ragavau tik aš viena – buvau pavargusi ir šeimynai nutariau paruošti kitą dieną. Apie vidurnaktį prikėlė baisūs galvos skausmai, pilvo raižymas, pykinimas – vos spėjau iš lovos iššokti. Vyras iš karto suprato, kad čia bus grybai kalti, ir tuoj pat nugabeno mane į ligoninę. Padarę tyrimus medikai tuoj nustatė, kas kaltas, nes pasirodo, jog apsinuodijus grybais, sutrinka kepenys. Teko kelias dienas praleisti su lašinėmis, kol išvalė organizmą. Nuo to karto grybų nebeimu nė į burną.”

Svarbu – pirmoji pagalba
Kaip teigia Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas toksikologas Raimundas Purvaneckas, apsinuodijimų grybais būna ne tik vasarą, kai prasideda grybavimo sezonas. „Kiekvienais metais tenka organizmą valyti, o kartais – net iš mirties nagų traukti maždaug 40–50 ligonių, suvalgiusių šungrybių ar musmirių“, – sako toksikologas. Šiuo metu sostinės medikai dažniausiai sulaukia tik šungrybiais apsinuodijusiųjų – maždaug 1–2 pacientų per savaitę. Šie grybai nėra tokie pavojingi kaip žalsvosios, blyškiosios ar panašios musmirės. Šiuo atveju visi blogumai išryškėja jau po poros valandų, o gydymas būna gerokai paprastesnis. Apsivalgius mirtinai nuodingų grybų, kol kas taikomas vienintelis vaistas – penicilinas. Šis vaistas lašinamas tiesiai į veną didelėmis dozėmis. Kol kas medikai išgelbsti mėgstančius pasmaguriauti neaiškiais grybais, tačiau gydytojas toksikologas R. Purvaneckas nepamiršta, kai 1984-aisiais niekuo nebuvo galima padėti net 6 pacientams, prisiragavusiems žalsvosios musmirės.

Mitai apie gydomąsias savybes
Niekas neneigia maistinių grybų savybių, tačiau neseniai spaudoje pasirodė pranešimų, esą Sankt Peterburgo mokslininkai atradę, kad kreivabudės galinčios padėti gydyti vėžį. Beje, ir mūsų senoliai pildavo ant musmirių spiritą ar degtinę ir tokiu užpilu gydydavosi įvairias ligas. Paklausti apie tokį gydymąsi grybais, toksikologas A. Stonys ir jo kolegos juokiasi: “Musmirė ir dar keletas mūsų miškuose augančių grybų turi haliucigeno, taigi ji jau savaime gali sukelti įvairius pojūčius. O jei užpilama alkoholiu... Šaukštą tokio gėrimo prarijus, tikrai gali pamanyti, kad “vaistai” veikia ir kad net jau pasveikai... Jei grybai padėtų gydyti neišgydomas ligas, tai kas nors jau būtų, ko gero, ir Nobelio premiją gavęs”.

TIK FAKTAI:
Žalsvoji musmirė dažnai painiojama su ūmėde ar žaliuoke, o blyškioji – su pievagrybiu.
***
Vienoje net ir mažiausioje žalsvojoje ar blyškiojoje musmirėje esantis amatoksino kiekis gali būti mirtinas.
***
Yra 40 rūšių grybų, kurie nuodingi tik žali, o termiškai apdoroti – valgomi. 20 rūšių – nuodingi visada.
***
Įtarę, jog apsinuodijote grybais, skambinkite į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos skyrių telefonais: 8 687 53378 arba 85 236 20 52 . Paskambinę kuo smulkiau nupasakokite simptomus ir atsakykite į visus pateiktus klausimus, nes tai ypač svarbu suteikiant pagalbą.
 

iMed