Nors pastaraisiais metais Baltijos šalyse daugėja ŽIV užsikrėtimo seksualinių santykių metu, tačiau dominuojantis ŽIV plitimo būdas šiose šalyse – švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Siekiant kompleksinės ŽIV profilaktikos tikslų, būtina žinoti, kas turi didžiausią riziką užsikrėsti ŽIV, bei nustatyti veiksnius, kurie daro įtaką ŽIV ir kitų infekcijų plitimo procesui, t.y. reikia nustatyti elgseną, dėl kurios plinta ŽIV infekcija. Mokslinėje literatūroje tai vadinama rizikinga elgsena.

 

Bendradarbiaujant su Baltijos šalių partneriais, Lietuvos AIDS centras, Lietuvoje įgyvendindamas ES projektą „Koordinuotų ir visapusių ŽIV/AIDS prevencijos priemonių tarp ŠNV ir jų lytinių partnerių tinklo plėtimas“, atliko ŽIV ir kitų infekcijų paplitimo tyrimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų (ŠNV) ir jų lytinių partnerių. Tiriamųjų imtis buvo sudaryta pirmą kartą Lietuvoje pritaikius vieną efektyviausių sunkiai pasiekiamų ir paslėptų subpopuliacijų imties sudarymo, t.y. respondentų suformuotos imties, metodą. Vienodas tyrimo metodas visose Baltijos šalyse leido įvertinti ŽIV infekcijos paplitimo skirtumus, profilaktikos priemonių efektyvumą, paslaugų prieinamumą.

 

Lyginant Baltijos šalių sostines, didžiausias ŽIV paplitimas (55 proc.) tarp ŠNV nustatytas Taline, 22 proc. − Rygoje ir 8 proc. − Vilniuje. Pagal socialines demografines charakteristikas mažiausiai respondentų, turėjusių darbą (kaip nuolatinį pajamų šaltinį), buvo Vilniuje − 24 proc., Taline − 54 proc., Rygoje − 73 proc. Atitinkamai daugiausiai respondentų − 70,8 proc. Vilniuje, 58,3 proc. − Taline, 45,2 proc. − Rygoje turėjo įkalinimo patirties, iš kurių 27 proc. − Vilniuje, 44 proc. − Rygoje, 45 proc. − Taline nurodė, kad vartojo injekcinius narkotikus būdami įkalinimo įstaigoje. Visose šalyse daugumą ŠNV sudarė darbingo amžiaus jauni nevedę vyrai – vidutiniškai 26−30 metų.

Analizuojant su ŽIV ir kitų infekcijų plitimu susijusią lytinę elgseną, nustatyta, kad visose šalyse dauguma ŠNV yra seksualiai aktyvūs ir per pastarąjį pusmetį turėję 2 ir daugiau atsitiktinių lytinių partnerių. Lietuvoje tiriamieji dažniau nurodė teikę seksualines paslaugas už atlygį (pinigus, narkotikų dozę).

 

Konstatuotinas nepakankamas apsaugos priemonių naudojimas įvairiose su seksualiniu aktyvumu susijusiose situacijose, kas, žinant gana didelį respondentų infekuotumą užkrečiamomis ligomis, gali nulemti šių infekcijų išplitimą į bendrąją populiaciją. Yra pagrindo teigti, kad švirkščiamųjų narkotikų vartotojų lytiniai partneriai infekcijų (įskaitant ŽIV) plitimo bendrojoje populiacijoje procese dalyvauja kaip tiltinė grupė. Ištyrus respondentų kraujo mėginius dėl virusinio hepatito B žymenų, nustatytas toks paplitimas: 82 proc. − Vilniuje, 76,8 proc. − Taline, 55,7 proc. − Rygoje. Tik 1,5 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad yra pasiskiepiję nuo VHB; atitinkamai: 7,7 proc. − Taline, 21,4 proc. − Rygoje. Didžiausias sifilio paplitimas nustatytas Taline – 9,4 proc., Vilniuje – 7 proc., Rygoje – 4,4 proc.

 

Nustatyta, kad Lietuvoje tarp tiriamųjų labiau paplitusios netiesioginio švirkštimosi priemonių (filtrų, vatos, bendros talpos švirkštimosi instrumentams plauti, narkotikų tirpalo dalijimasis ir kt.) dalijimosi formos nei tiesioginis adatų ir švirkštų dalijimasis. Tikėtina, kad minėta ypatybė gali būti svarbi interpretuojant šio tyrimo metu nustatytą grėsmingai didelį (94,8 proc.) virusinio hepatito C (VHC) paplitimą tarp tiriamųjų Lietuvoje. Kadangi VHC Lietuvos švirkščiamuosius narkotikus vartojančią subpopuliaciją pasiekė anksčiau nei ŽIV bei VHC infekcinė dozė yra gerokai mažesnė nei ŽIV, todėl didelis VHC paplitimas patvirtina paplitusią ŠNV rizikingą švirkštimosi elgseną. Pavyzdžiui, net 67,5 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad per pastaruosius 6 mėnesius švirkštėsi narkotikų. Jų į savo švirkštą prisitraukė iš bendros narkotikų maišymo talpos, į kurią savo švirkštą jau buvo įmerkęs kažkas kitas. 86,8 proc. nurodė, kad yra tekę dalytis narkotikų dozėmis, kurių kelios buvo viename švirkšte. Tuo tarpu paklausus, ar per pastaruosius 6 mėnesius visada naudojo naujas adatas ir švirkštus, 61 proc. Atsakė taip, 39 proc. − ne. Tai rodo galimą infekcijų platinimą per panaudotus švirkštus ir svarbią aplinkybę, galinčią didinti ŽIV ir kitų infekcijų plitimo riziką.

 

Išsamesni tyrimo rezultatai bei jų palyginimas tarp Baltijos šalių pristatyti š.m. balandžio 28−30 d. Vilniuje vykusioje ES mokslinėje konferencijoje „AIDS ir narkomanijos klinikiniai ir socialiniai tyrimai“.

 

Parengė gyd. Irma Čaplinskienė

Lietuvos AIDS centro

Epidemiologinės priežiūros skyrius

 

 Žurnalas "Gydymo menas"

Testą apie ŽIV/AIDS žinias galite atlikti čia.