+1
-0
+1
Žuvis

Žuvis – lengvai pasisavinamų baltymų šaltinis (jų yra iki 25 proc.), o
mineralinėmis medžiagomis bei vitaminais ji lenkia mėsą. Beveik visos žuvys turi
nuo 0,2 iki 35 proc. riebalų, kurių sudėtyje yra itin vertingų organizmui
polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, D, C, PP, E, B, lengvai virškinama ir
pasisavinama organizmo.

Geri patarimai, kaip doroti žuvį:

a) nuskutami ar kitaip pašalinami žvynai, nugaros pelekai, o nuo bežvynių žuvų
pašalinamas gleivių sluoksnis, po to žuvis skrodžiama, išplaunama, jei reikia,
supjaustoma ir antrą kartą išplaunama,

b) sunkiai nuskutami žvynai lengviau nusiims, jei žuvį 25-30 sekundžių
panardinsite į verdantį vandenį,

c) dorojant žuvį susidaro apie 15-20 proc. atliekų, o jei dar pašalinsite galvą,
jų padaugės dar apie 15proc., o ruošiant žuvies filė, atliekų būna iki 60 proc.,

d) ruošiant filė, reikėtų pirmiausia žuvį išdoroti, po to pjauti išilgai ir
padalyti pusiau (vieną pusę su stuburo kaulais, kitą be jų), pašalinti stuburą.

Geri patarimai, kaip gaminti žuvį:

a) kepti geriausiai žuvis, kurių mėsa labai sultinga (menkė, riebi silkė,
sardinė, ungurys),

b) žuvį geriausia gardinti dviem, trim prieskoniais – tuomet jie pašalina
nepageidautinus kvapus ir sustiprina žuvies skonį,

c) žuviai gardinti labiausiai tinka juodieji ir baltieji pipirai, saldžioji
paprika, bazilikai, kalendra, čiobreliai, petražolės, švelnūs prieskoninių žolių
mišiniai, mišiniai su citrina,

d) virti geriausia žuvis, kurių mėsa standesnė (šamas, keta, kuprė, tunas), o
sultingumą galima kompensuoti padažais,

e) kepti ir virti tinka sterkas, jūros lydeka, ešerys,

f) kad žuvis išlaikytų savo skonio savybes, ją geriausia virti sultinyje,
gautame verdant maistines žuvies atliekas,

g) jeigu žuvis ruošiama su oda, ją prieš kepimą ar virimą reikėtų keliose
vietose įpjauti,

h) prieš kepant ant iešmų ar grotelių žuvį reikėtų lengvai pamarinuoti.