Vaikų kosulys pirmiausiai gali atsirasti dėl slogos. Jei „už nosies“ teka sekretas, tuomet kosulys labiausiai suintensyvėja gulimoje padėtyje. Tokiu atveju labai svarbu dažnai valyti nosytę. Prieš nakties miegą keletą parų galima vartoti nosies gleivinės kraujagysles sutraukiančius preparatus, tačiau dėl jų vartojimo geriau pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Ilgai vartojami dekongestantai gali sukelti pripratimą – tuomet gali išsivystyti taip vadinama „medikamentinė“ sloga. Ką dar reikėtų žinoti apie vaikų kosulį?
Kas dažniausiai sukelia vaikų kosulį?
Dažniausia sauso kosulio priežastis – virusinė infekcija. Skaičiuojama, kad mažiausiai 80 proc. viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukelia įvairūs virusai. Virusinės infekcijos dažniausiai prasideda sausu, dirginančiu, neproduktyviu kosuliu. Dažniausiai toks kosulys po 3-4 parų tampa drėgnu ir vaikas kosėja lengviau. Sausą, dirginantį ir varginantį kosulį laikinai galima slopinti, tačiau jei tai nebūtina, tuomet geriau stebėti, kada sausas kosulys taps produktyviu. Vaikams iki 6 metų amžiaus kosulio slopinimas gali tik dar labiau pakenkti, o ne padėti.
Ar visuomet reikalingi antibiotikai?
Bakterinių infekcijų metu gali pasireikšti didesnis karščiavimas, gali kamuoti blogesnė bendra savijauta. Vis dėlto bakterinės infekcijos pasitaiko rečiau nei virusinės. Svarbu suprasti, kad virusinės infekcijos metu antibiotikai neskiriami, nes jie virusų neveikia. Žinoma, virusinė infekcija visuomet gali komplikuotis bakterine. Jei susirgo kūdikis arba labai mažas vaikas, jei vaiko būklė negerėja arba net blogėja, tuomet geriau kreiptis į vaiko gydytoją. Ypatingai sunerimti reikėtų tuomet, jei ant vaiko odos atsiranda neblykštančių bėrimų ir jei vaikas vangus, mieguistas bei karščiavimo nemažina įprastos ibuprofeno arba paracetamolio dozės.
Kaip padėti kosėjančiam vaikui?
Svarbu vaikui duoti gerti kuo daugiau skysčių. Retas pagalvoja, kad būtina palaikyti optimalią patalpų drėgmę – ypač ten, kur vaikas miega. Jei kosulys sausas ir dirginantis, labai naudinga pabūti vonios patalpoje ir atsukti karštą vandenį – garais prisotintoje patalpoje vaikui lengviau atsikosėti. Naudingos specialiais aparatais atliekamos inhaliacijos. NEGALIMA vaiko kūnelio trinti spiritu – tai pavojinga ir galima tik dar labiau pakenkti. Be to, karščiavimo mažinimui nenaudojamas aspirinas (acetilsalicilo rūgštis). Pirmo pasirinkimo vaistai karščiavimui mažinti – paracetamolis ir ibuprofenas, kurie vartojami atsižvelgiant į vaiko svorį.
Kosulio gydymas priklauso nuo kosulį sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, virusinės infekcijos gydomos simptomiškai. Kai kosulys jau yra drėgnas, galima vartoti atsikosėjimą gerinančių vaistinių preparatų, kurie gali būti augaliniai arba ne.
Flavamed sudėtyje yra veikliosios medžiagos ambroksolio hidrochlorido, priklausančio mukolizinių (gleives skystinančių) ir atsikosėjimą skatinančių vaistų grupei. Flavamed geriamasis tirpalas vartojamas sergant ūmiomis ar lėtinėmis plaučių ir bronchų ligomis, kai kosulio metu susidaro klampios gleivės. Flavamed tinka vartoti vyresniems negu 2 metų vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Flavamed suskystina klampias gleives ir jos gali lengviau kosulio metu pasišalinti. Jeigu per 4-5 dienas vaiko savijauta nepagerėjo arba net pablogėjo, būtinai kreiptis į gydytoją. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Tinkamai valant nosį rečiau kamuoja ir kosulys – tam puikiai tinka jūros vanduo. Vaiko aplinka turėtų būti švari – jam negalima būti dulkėtose ar prirūkytose patalpose. Vaikų kosulys gali atsirasti ir dėl svetimkūnio, gastroezofaginio refliukso ar astmos – tuomet būtina šalinti tikrąją jį sukėlusią priežastį.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Tėveliai savo vaiko būklę turėtų stebėti ne tik dienos, bet ir nakties metu. Jie būtinai turėtų atkreipti dėmesį, kada vaikas pradėjo kosėti ir kokie simptomai pasireiškė kartu, pavyzdžiui, ar vaikas pradėjo karščiuoti, ar tapo vangus ir irzlus, ar neatsirado bėrimų ir pilvo skausmų. Itin svarbu sutelkti dėmesį į tai, koks kosulio pobūdis – ar kosulys sausas, ar drėgnas; ar paviršinis, ar gilus; ar lojantis, ar duslus; ar priepuolinis ar gana tolygus; ar jis kamuoja tik rytais, ar visą parą ir t.t. Labai svarbu žinoti, kas galimai provokuoja kosulio priepuolius – galbūt jis atsiranda vaikui užsiimant fizine veikla, galbūt juokiantis, galbūt kosulį provokuoja prirūkyta patalpa ar dulkės, galbūt kosulys atsiranda tik horizontalioje padėtyje. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į atkosėjamus produktus – kokios spalvos gleivės arba skrepliai, kiek jų atkosima ir t.t. Šie požymiai padės gydytojui tiksliau diagnozuoti ligą ir paskirti patį tinkamiausią gydymą.
Kada negalima delsti?
Išvardinsime atvejus, kuomet delsti negalima ir būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją:
- Vaikas kosėja taip stipriai, kad atsiranda dusulys ar vėmimas;
- Vaiką kamuoja dusulys, o jo kvėpavimas padažnėjęs ir pasunkėjęs;
- Pastebima, kad mėlynuoja vaiko lūpos, nagai ir oda;
- Trūkinėja vaiko kvėpavimas, jis tampa nereguliarus;
- Vaikui skauda krūtinę ir jį kamuoja priepuolinis bei lojančio pobūdžio kosulys;
- Vaikas atkosėja žalsvų, gelsvų skreplių arba atkosėjamuose produktuose yra kraujo;
- Vaikas karščiuoja (temperatūra viršija 38,5 °C ir daugiau);
- Vaikas pradeda kosėti labai staiga (įtariamas svetimkūnio patekimas į kvėpavimo takus);
- Susirgo kūdikis arba labai mažas vaikas;
- Atsiranda bet kokių kitų nuogąstavimus keliančių simptomų.
Pasveik.lt informacija, paruošė vaistininkė Rūtelė Foktienė