Vinpocetinas, 10mg/2ml, koncentratas infuziniam tirpalui
Vartojimas: vartoti į veną
Registratorius: Gedeon Richter Plc, Vengrija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Vinpocetinas
1. KAS YRA CAVINTON IR KAM JIS VARTOJAMAS
CAVINTON vartojamas praeinančio smegenų išemijos priepuolio (PSIP), būklės po insulto gydymui (kaip sudėtinės terapijos dalis).
CAVINTON vartojamas psichikos ar nervų sistemos sutrikimo simptomams, atsirandantiems dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo, mažinti.
2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT CAVINTON
CAVINTON vartoti draudžiama:
jeigu yra padidėjęs jautrumas (alergija) veikliajai ar bet kuriai pagalbinei medžiagai;
nėštumo ir žindymo laikotarpiu;
jeigu ištiko insultas, taip pat jeigu sergama sunkia širdies liga ar sutrikęs širdies ritmas;
vaikams ir paaugliams iki 18 metų.
Specialių atsargumo priemonių reikia:
Jeigu padidėjęs vidinis kaukolės spaudimas, sutrikęs širdies ritmas ir esti pailgėjusio QT intervalo sindromas, CAVINTON galima vartoti tik gydytojui skyrus.
Nėštumas
Nėščiosioms CAVINTON vartoti draudžiama.
Žindymo laikotarpis
Vinpocetino, veikliosios CAVINTON medžiagos, patenka į motinos pieną, todėl žindančioms motinoms jo vartoti draudžiama.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Vartojant CAVINTON, vairuoti ar valdyti mechanizmus leidžiama, jei gydytojas nepatarė kitaip.
Vinpocetino poveikis gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus netirtas.
Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines medžiagas
CAVINTON koncentrate yra nedidelis (160 mg/2 ml) sorbitolio kiekis, todėl pacientai, sergantys cukriniu diabetu, turi pasitarti su gydytoju, nes gali tekti šiek tiek keisti maisto racioną.
Pacientai, kurie netoleruoja fruktozės (vaisių cukraus), taip pat ligoniai, kuriems stinga fermentų (fruktozės-1,6 difosfatazės), turėtų apie tai pasakyti gydytojui ir vengti vartoti šio preparato.
Kitų vaistų vartojimas
Jei vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui, kadangi kiti vaistai gali turėti įtakos CAVINTON poveikiui.
Pasakykite gydytojui, jei vartojate vaistų, kurių sudėtyje yra alfa metildopos, taip pat centrinę nervų sistemą veikiančių preparatų, vaistų nuo aritmijos ar antikoaguliantų (vaistų, mažinančių kraujo krešumą).
3. KAIP VARTOTI CAVINTON
CAVINTON koncentratas infuziniam tirpalui praskiedžiamas ir tada labai lėtai lašiniu būdu suleidžiamas į veną, tai reiškia, kad pusė litro tirpalo sulašinama per vieną ar pusantros valandos.
Nepraskiestą koncentratą (t.y., ampulės turinį) suleisti draudžiama. Gydymo pradžioje lašinės infuzijos būdu leidžiama įprastinė paros dozė 20 mg (2 ampulės), praskiedus 500 ml infuzinio tirpalo. Ši dozė, atsižvelgiant į paciento toleranciją preparatui, per 2-3 dienas gali būti didinama iki 1 mg/kg kūno svorio per dieną. Vidutiniškai gydymas tęsiamas 10-14 dienų, įprastinė (apskaičiuota 70 kg sveriančiam pacientui) paros dozė yra 50 mg ( 5 ampulės, praskiestos 500 ml infuzinio tirpalo).
Pacientams, sergantiems inkstų ar kepenų ligomis, dozės keisti nereikia.
Pavartojus per didelę CAVINTON dozę
1mg/kg kūno svorio dozė laikoma saugia. Per apsirikimą pavartojus per didelę dozę, gali atsirasti šalutinių poveikių širdžiai. Tuomet CAVINTON vartojimą būtina nutraukti, atidžiai stebėti, ar netrinka širdies veikla, ir skirti simptominiį bei palaikomąjį gydymą. Taip pat ūūtina atidžiai stebėti širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį – gyvybiškai svarbius požymius. Priešnuodžio CAVINTON nėra. Jei įtariate, jog pavartojote pernelyg didelę dozę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS
CAVINTON, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai: reti: trombocitopenija (sumažėjęs trombocitų skaičius), raudonųjų kraujo ląstelių agliutinacija (sukibimas); labai reti: anemija (mažakraujystė).
Imuninės sistemos sutrikimai: labai reti: padidėjęs jautrumas.
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai: reti: hipercholesterolemija (padijėjęs cholisterolio kiekis kraujyje), cukraligė; labai reti: anoreksija (apetito nebuvimas).
Psichikos sutrikimai: nedažni: labai pakili nuotaika; reti: susijaudinimas, nerimastingumas; labai reti: prislėgta nuotaika.
Nervų sistemos sutrikimai: reti: galvos skausmas, svaigulys, hemiparezė (vienos kūno pusės judesių silpnumas), mieguistumas; labai reti: drebulys, hipotonija (sumažėjęs tonusas), presinkopė (jausmas, kad tuoj apalpsi).
Akių sutrikimai: reti: hipema (kraujo išsiliejimas į priekinę akies kamerą), hipermetropija (toliaregystė), neryškus matymas, miopija (trumparegystė); labai reti: junginės hiperaemija (kraujo priplūdimas į junginę), regos nervo disko edema, diplopija (dvejinimasis akyse).
Ausų ir labirintų sutrikimai: reti: sutrikusi klausa, hiperakuzis (sustiprėjusi klausa), hipoakuzis (susilpnėjusi klausa), galvos sukimasis; labai reti: spengimas.
Širdies sutrikimai: reti: miokardo išemija/infarktas, krūtinės angina, aritmija (neritmiškas širdies plakimas), bradikardija (retas pulsas), tachikardija (padažnėjęs pulsas), ekstrasistolės, palpitacija (stiprus ir greitas širdies plakimas); labai reti: širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas.
Kraujagyslių sutrikimai: reti: sumažėjęs kraujospūdis, padidėjęs kraujospūdis, raudonis; labai reti: kraujospūdžio svyravimai, venų nepakankamumas.
Virškinimo trakto sutrikimai: reti: nemalonūs jutimai pilve, burnos džiūvimas, pykinimas; labai reti: padidėjęs seilėtekis, vėmimas.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai: reti: eritema (odods paraudimas), padidėjęs prakaitavimas, dilgėlinė; labai reti: dermatitas, niežulys.
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai: nedažni: kaščio jutimas; reti: astenija (silpnumas), nemalonūs jutimai krūtinėje, injelcijos vietos flebitas/trombozė.
Tyrimai: nedažni: sumažėjęs kraujospūdis; reti: padidėjęs kraujospūdis, Elektrokardiogramos QT pailgėjimas, ST segmento nusileidimas, padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje; labai reti: padidėjęs fermento laktatdehidrogenazės kiekis, elektrokardiogramos PR pailgėjimas ar kitokie pakitimai.
Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
5. KAIP LAIKYTI CAVINTON
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.
Laikyti 15 ºC – 30 ºC temperatūroje.
Praskiesto tirpalo tinkamumo laikas – 3 val.
Ampules laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Ant dėžutės ir ampulės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, CAVINTON vartoti negalima. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. KITA INFORMACIJA
CAVINTON sudėtis
Veiklioji medžiaga yra vinpocetinas. Vienoje ampulėje (2 ml) jo yra 10 mg.
Pagalbinės medžiagos yra askorbo rūgštis, natrio metabisulfitas, vyno rūgštis, benzilo alkoholis, sorbitolis, injekcinis vanduo.
CAVINTON išvaizda ir kiekis pakuotėje
CAVINTON 10 mg/2 koncentratas infuziniam tirpalui yra bespalvis ar šiek tiek žalsvas, skaidrus, be kietųjų dalelių sterilus tirpalas.
Kartono dėžutėje yra plastikinė talpyklė, kurioje yra 10 ampulių po 2 ml.
Tarptautinis pavadinimas | Vinpocetinas |
Vaisto stiprumas | 10mg/2ml |
Vaisto forma | koncentratas infuziniam tirpalui |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti į veną |
Registracijos numeris | LT/1/94/0885 |
Registratorius | Gedeon Richter Plc, Vengrija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 1994.11.11 |
Vaistas perregistruotas | 2008.01.17 |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
CAVINTON 10 mg/2 ml koncentratas infuziniam tirpalui
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Vienoje 2 ml ampulėje yra 10 mg vinpocetino.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Koncentratas infuziniam tirpalui
Bespalvis ar šiek tiek žalsvas, skaidrus, be kietųjų dalelių sterilus tirpalas.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Praeinančio smegenų išemijos priepuolio (PSIP), būklės po insulto gydymas (kaip sudėtinės terapijos dalis).
Psichikos ar nervų sistemos sutrikimo simptomų, atsirandančių dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo, mažinimas.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Preparato galima leisti tik į veną lėtos lašinės infuzijos būdu! (lašinimo greitis turi neviršyti 80 lašų per minutę!).
Gydymo pradžioje lašinės infuzijos būdu leidžiama įprastinė paros dozė 20 mg (2 ampulės), praskiedus 500 ml infuzinio tirpalo. Ši dozė, atsižvelgiant į paciento toleranciją preparatui, per 2-3 dienas gali būti didinama iki 1 mg/kg kūno svorio per dieną.
Vidutiniškai gydymas tęsiamas 10-14 dienų, įprastinė (apskaičiuota 70 kg sveriančiam pacientui) paros dozė yra 50 mg ( 5 ampulės, praskiestos 500 ml infuzinio tirpalo).
Pacientams, sergantiems inkstų ar kepenų ligomis, dozės keisti nereikia.
Preparato negalima švirkšti į raumenis, taip pat nepraskieto leisti į veną!
Baigus gydyti infuzijomis, rekomenduojama gydymą tęsti skiriant po vieną CAVINTON FORTE 10 mg tabletę arba po dvi CAVINTON 5 mg tabletes 3 kartus per dieną (po 10 mg tris kartus per dieną).
Cavinton injekcinį tirpalą galima skiesti fiziologiniu natrio chlorido ar gliukozės infuziniais tirpalais (pvz., salsolio, Ringerio, rindekso, reomakrodekso tirpalais). Paruoštas infuzinis tirpalas turi būti suvartojamas 3 val. laikotarpiu.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei preparato medžiagai.
Ūmi smegenų hemoraginio insulto fazė, sunki išeminė širdies liga, sunkios aritmijos.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis.
Vaikams ir paaugliams iki 18 metų preparato skirti draudžiama (dėl tinkamų klinikinių tyrimų duomenų stokos).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pacientams, kurių padidėjęs intrakranijinis spaudimas, taip pat kai yra pailgėjusio QT intervalo sindromas ir aritmija arba vartojantiems antiaritminių preparatų, preparato galima skirti tik atidžiai įvertinus gydymo naudos ir galimo pavojaus santykį.
Pacientams, kuriems yra pailgėjusio QT intervalo sindromas, taip pat ir vartojantiesiems šį intervalą ilginančių preparatų, reikia užrašyti EKG.
Gydant cukriniu diabetu sergančius pacientus, būtina nustatinėti gliukozės kiekį kraujyje, nes preparate yra sorbitolio ( 160 mg/2 ml).
Pacientams, kurie netoleruoja fruktozės (vaisių cukraus), taip pat ligoniams, kuriems stinga fermento fruktozės-1,6 difosfatazės, šio preparato skirti vengtina.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Klinikinių tyrimų metu skiriant vinpocetino kartu su beta adrenoblokatoriais (pvz., kloranololiu, pindololiu), klopamidu, glibenklamidu, digoksinu, acenokumaroliu ar hidrochlorotiazidu, nepastebėta šių preparatų sąveikos. Kartais vinpocetinas šiek tiek stiprino alfa metildopos poveikį, todėl skiriant šių vaistų kartu, rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį.
Nors klinikiniais tyrimais nenustatyta, vinpocetino kartu su centrinę nervų sistemą veikiančiais preparatais, taip pat antiaritminiais vaistais ir antikoaguliantais reikėtų skirti atsargiai.
4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėščiosioms ir žindyvėms vinpocetino skirti draudžiama.
Nėštumo laikotarpis. Pro placentos barjerą vinpocetino prasiskverbia, bet placentoje ir vaisiuje jo koncentracija būna mažesnė nei motinos kraujyje. Nei teratogeninio, nei embriotoksinio preparato poveikio nepastebėta. Atliekant tyrimus su gyvūnais, skyrus jiems dideles vinpocetino dozes, kai kuriais atvejais prasidėjo placentinis kraujavimas ir įvyko abortas; manoma, kad tokios komplikacijos priežastis – sustiprėjusi placentos kraujotaka.
Žindymo laikotarpis. Vinpocetino patenka į motinos pieną. Moterų, vartojusių žymėto preparato, piene radioaktyvumas buvo 10 kartų didesnis nei kraujo plazmoje. Su motinos pienu per 1 val. išsiskiria 0,25 % dozės. Kadangi vinpocetino patenka į motinos pieną ir preparato poveikis kūdikiams nėra tinkamai ištirtas, žindyvėms šio preparato vartoti negalima.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Vinpocetino poveikis gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus netirtas.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Žemiau išvardytas nepageidaujamas poveikis, suklasifikuotas pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį
MedDRA organų sistemų klasė
Nedažni
>1/1000, <1/100
Reti
>1/10000, <1/1000
Labai reti, įskaitant pavienius atvejus
<1/10000
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Trombocitopenija Eritrocitų agliutinacija
Anemija
Imuninės sistemos sutrikimai
Padidėjęs jautrumas
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Hipercholesterolaemija
Cukrinis diabetas
Anoreksija
Psichikos sutrikimai
Euforinė nuotaika
Ažitacija
Nerimastingumas
Depresija
Nervų sistemos sutrikimai
Galvos skausmas Svaigulys
Hemiparezė
Mieguistumas
Tremoras
Sąmonės netekimas
Hipotonija
Presinkopė
Akių sutrikimai
Hipema
Hipermetropija
Neryškus matymas
Miopija
Junginės hyperaemija
Regos nervo disko edema
Diplopija
Ausų ir labirintų sutrikimai
Vertigo
Pablogėjusi klausa
Hiperakuzis
Hipoakuzis
Galvos svaigimas
Spengimas
Širdies sutrikimai
Miokardo išemija/infarktas
Krūtinės angina
Aritmija
Bradikardija
Tachikardia
Ekstrasistolės
Palpitacija
Širdies nepakankamumas
Prieširdžių virpėjimas
Kraujagyslių sutrikimai
Hipotenzija
Hipotenzija
Hipertenzija
Veido ir kaklo paraudimas
Kraujospūdžio svyravimai
Venų nepakankamumas
Virškinimo trakto sutrikimai
Nemalonūs jutimai pilve
Burnos džiūvimas
Pykinimas
Pasidėjęs seilėtekis
Vėmimas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Eritema
Padidėjęs prakaitavimas
Dilgėlinė
Dermatitas
Niežulys
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Karščio jutimas
Astenija
Nemalonūs jutimai krūtinėje
Injekcijos vietos flebitas/trombozė
Tyrimai
Sumažėjęs kraujospūdis
Padidėjęs kraujospūdis
Elektrokardiogramos QT pailgėjimas, ST segmento nusileidimas
Padidėjusi kraujo šlapalo koncentracija
Padidėjusi LDH koncentracija
Elektrokardiogramos PR pailgėjimas
Nenormali EKG
4.9 Perdozavimas
Remiantis literatūros duomenimis, laikoma, kad ilgai gydyti pacientus 1 mg/kg kūno svorio paros doze saugu. Neturima tinkamo patyrimo skiriant didesnes nei minėtoji, todėl didesnių dozių vengtina.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė - Kiti psichostimuliuojantys ir nootropiniai, ATC kodas - N06B X18
Vinpocetinas pasižymi kompleksiniu poveikiu: gerina smegenų metabolizmą ir kraujotaką, taip pat reologines kraujo savybes.
Vinpocetinui būdingas neuroprotekcinis poveikis: preparatas švelnina citotoksines reakcijas, kurias sukelia dirginančios aminorūgštys. Be to, jis slopina nuo voltažo priklausomus Na+ ir Ca+ srovės kanalus, taip pat ir NMDA bei AMPA receptorius. Jis stiprina adenozino neuroprotekcinį poveikį.
Vinpocetinas skatina smegenų metabolizmą: gerina gliukozės ir deguonies pasisavinimą ir suvartojimą smegenų audinyje, gerina smegenų ląstelių hipoksijos toleravimą; gerina gliukozės- išimtinio smegenų energijos šaltinio transportą per hematoencefalinį barjerą; aktyvina daugiau energijos atpalaiduojantį aerobinį gliukozės metabolizmą; selektyviai slopina nuo Ca+ ir kalmodulino priklausomą fermentą cGMF- forfodiesterazę; didina cAMF ir cGMF kiekį smegenyse, taip pat ATF koncentraciją bei ATF ir AMF santykį; didina norepinefrino ir serotonino apykaitą smegenyse; stimuliuoja kylančiąją noradrenerginę sistemą, veikia kaip antioksidantas. Sukeldamas minėtus poveikius, vinpocetinas saugo smegenis.
Vinpocetinas gerina smegenų mikrocirkuliaciją - slopina trombocitų agregaciją, mažina liguistai padidėjusį kraujo klampumą, didina eritrocitų gebėjimą deformuotis, mažina adenozino patekimą į juos, gerina deguonies patekimą į smegenų audinį, mažindamas jo kaupimąsi eritrocituose.
Vinpocetinas selektyviai aktyvina smegenų kraujotaką - didina į smegenis patenkančią širdies išstumto kraujo dalį, mažina smegenų kraujagyslių pasipriešinimą, nekeisdamas sisteminės kraujotakos parametrų: kraujospūdžio, širdies išstumiamo kraujo tūrio, pulso dažnio, periferinio kraujagyslių pasipriešinimo. Vadinamojo “ apvogimo sindromo” vaistas nesukelia; priešingai, jis gerina išemijos apimtos ( bet dar nekrozės nepažeistos) zonos, kurioje kraujo perfuzija susilpnėjusi, aprūpinimą krauju ( t.y. reiškiasi atvirkštinis nei “ apvogimo sindromas”).
5.2 Farmakokinetinės savybės
Pasiskirstymas. Sugirdžius žiurkėms radioizotopu žymėto vinpocetino, didžiausias radioaktyvumas nustatytas kepenyse ir virškinimo trakte. Didžiausia koncentracija audiniuose atsirado praėjus 2-4 val. po vaisto sugirdymo. Išmatuotas radioaktyvumas smegenyse nebuvo didesnis nei kraujyje.
Žmonių organizme 66 % preparato jungiasi prie plazmos baltymų. Pasiskirstymo tūris yra 246 ± 88,5 l, tai rodo, kad preparatas plačiai pasiskirsto audiniuose. Vinpocetino klirensas (66,7 l/val.) didesnis nei kepenų kraujotakos greitis (pratekančios plazmos apimtis -50 l/val.), tai rodo preparato ekstrahepatinį metabolizmą.
Eliminacija. Geriant kartotines 5 mg ir 10 mg dozes, vinpocetino kinetika linijinė; pusiausvyrinė koncentracija plazmoje buvo atitinkamai 1,2 ± 0,27 ng/ml ir 2,1 ± 0,33 ng/ml. Pusinės eliminacijos periodas iš žmogaus organizmo yra 4,83 ± 1,29 val. Tyrimais su žymėtu preparatu nustatyta, kad daugiausia preparato pašalinama pro inkstus ir su išmatomis ( 60 % - 40 %). Didžioji radioaktyvumo dalis žiurkėms ir šunims buvo susijusi su tulžimi, tačiau ryškios enterohepatinės cirkuliacijos nenustatyta. Apovinkamino rūgštis išsiskiria por inkstus paprastos glomerulų filtracijos būdu, jos pusinės eliminacijos periodas kinta priklausomai nuo vinpocetino dozės ir vartojimo būdo.
Metabolizmas. Pagrindinis vinpocetino metabolitas yra apovinkamino rūgštis ( AVR), kurios žmogaus organizme susidaro 25 % - 30 %. Preparato išgėrus, koncentracijos – laiko kreivės ribojamas plotas yra dvigubai didesnis, nei suleidus į veną. Tai rodo, kad AVR susidaro metabolizuojant vinpocetiną pirmojo prasiskverbimo metu. Kiti žinomi metabolitai yra hidroksivinpocetinas, hidroksi – AVR, dihidroksi – AVR – glicinatas ir jų konjugatai - gliukuronidai ir/ar sulfatai. Visų tyrimų, atliktų su skirtingais gyvūnais, metu vos keli procentai pavartotos vinpocetino dozės išsiskyrė iš organizmo nepakitusiu pavidalu.
Svarbi ir palanki vinpocetino savybė ta, kad jo dozės nereikia keisti pacientams, sergantiems kepenų ar inkstų ligomis, nes preparatas metabolizuojamas ir dėl to nesikaupia organizme.
Farmakokinetinių savybių pokyčiai esant ypatingoms aplinkybėms ( pvz., paciento amžiui, kitoms ligoms). Kadangi vinpocetino skirtina daugiausia senyviems pacientams, kuriems vaistų kinetika kinta - susilpnėja absorbcija, pakinta vaisto pasiskirstymas ir metabolizmas, susilpnėja ekskrecija – šios grupės asmenims, ypač gydomiems ilgai, svarbu atlikti kinetikos tyrimus. Tyrimų rezultatai rodo, kad vinpocetino kinetika jaunų ir senyvų žmonių oganizme ryškiai nesiskiria, preparato nesikaupia. Pacientams, sergantiems inkstų ar kepenų ligomis, galima skirti įprastines vaisto dozes, kadangi jo nesikaupia net tokių pacientų organizme, ir vaistu galima gydyti ilgai.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Toksiškumas.
Ūminis toksiškumas. Ūminis toksiškumas tirtas pelėms, žiurkėms ir šunims. Šunims nustatyti LD50 nebuvo įmanoma, nes, sugirdžius 400 mg/kg kūno svorio dozę, jie imdavo vemti.
Poūmis toksiškumas. Žiurkėms į veną leidžiant iki 8 mg/kg kg kūno svorio dozę 14 dienų, o šunims į veną leidžiant iki 5 mg/kg kg kūno svorio dozę 28 dienas, nepastebėta jokių toksinių simptomų. Didesnės nei šios dozės sukėlė seilėtekį, padažnino pulsą ir kvėpavimą. Žiurkės, 28 dienas girdytos net po 25 mg/kg kūno svorio doze, ją toleravo gerai.
Lėtinis toksiškumas. Lėtinio toksiškumo tyrimai truko ilgiau nei vienerius metus ir nenustatyta jokių nei klinikinių, nei laboratorinių ar patologinių nukrypimų; pvz., žiurkėms 6 mėn. sugirdant po 100 mg/kg kūno svorio dozę, neatsirado jokio sisteminio toksinio poveikio. Šunims sumažėjo apetitas ir jie vėmė tuomet, kai sugirdyta dozė siekė 45 mg/kg kūno svorio. Šunims 90 dienų leidžiant į veną didesnę nei 5 mg/kg kūno svorio dozę, atsirado nepageidaujamų klinikinių simptomų: sumažėjo apetitas, atsirado traukulių, padažnėjo pulsas ir kvėpavimas, tačiau laboratoriniai parametrai ir histologiniai tyrimai buvo neigiami.
Poveikis dauginimosi funkcijai. Šių tyrimų rezultatai rodo, kad vinpocetinas nesutrikdė nei patinų, nei patelių vaisingumo, taip pat nenustatyta jokio teratogeninio, embriotoksinio poveikio. Kartais skiriant dideles vinpocetino dozes, prasidėdavo placentinis kraujavimas, ir greičiausiai dėl sustiprėjusios placentos kraujotakos įvykdavo abortas. Nėščioms patelėms toksinis vinpocetino poveikis sustiprėjo suleidus preparato į veną. Perinatalinio ir postnatalinio toksiškumo tyrimais nenustatyta toksiškumo kitos kartos palikuonims.
Mutageniškumas. Kad vinpocetinas nesukelia mutageninio poveikio, įrodyta keletu metodų.
Karcinogeniškumas. Remiantis dvejus metus trukusių tyrimų rezultatais, galima teigti, kad vinpocetinas žmonėms nekarcinogeniškas.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Askorbo rūgštis
Natrio metabisulfitas
Vyno rūgštis
Benzilo alkoholis
Sorbitolis
Injekcinis vanduo.
6.2 Nesuderinamumas
Koncentratas infuziniam tirpalui chemiškai nesuderinamas su heparinu, todėl negalima leisti šių preparatų kartu vienu švirkštu. Tuo pat metu galima skirti gydymą antikoaguliantais.
Be to, koncentratas chemiškai nesuderinamas su infuziniais tirpalais, kurių sudėtyje yra aminorūgščių, todėl CAVINTON koncentrato negalima skiesti šiais infuziniais tirpalais.
6.3 Tinkamumo laikas
5 metai.
Praskiesto tirpalo tinkamumo laikas – 3 val.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti 15 ºC – 30 ºC temperatūroje.
Ampules laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
6.5 Pakuotė ir jos turinys
Kartono dėžutėje yra plastikinė talpyklė, kurioje yra 10 ampulių po 2 ml.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Vartoti tik dienos stacionare ar ligoninėje.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
-
+185-24+161
-
+44-7+37
-
+20-4+16
-
+15-6+9
-
+9-5+4
- Daugiau gydymo įstaigų
Anekdotai
-
Dantistas:
- Nesijaudinkite, aš jūsų skaudamą dantį ištrauksiu per 1 minutę.
Pacientas:
- Ir kiek man tai kainuos?
- 100 dolerių.
- Už 1 minutę darbo?!
- Jei norit, aš galiu jį traukti valandą. - Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar žinote naujos formos, kuri vartojama kartą per mėnesį, vitamino D pavadinimą