Gopten

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Gopten 0,5 mg kietos kapsulės
Gopten 2 mg kietos kapsulės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Gopten 0,5 mg
Vienoje kapsulėje yra 0,5 mg trandolaprilio.
Gopten 2 mg
Vienoje kapsulėje yra 2 mg trandolaprilio.
Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. VAISTO FORMA
Kietos kapsulės
Gopten 0,5 mg kietos kapsulės: dangtelis yra geltonas, korpusas − raudonas.
Gopten 2 mg kietos kapsulės: raudonas dangtelis ir raudonas korpusas.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
• Pirminės hipertenzijos gydymas
• Kairiojo širdies skilvelio disfunkcijos, pasireiškusios po miokardo infarkto, gydymas tuo atveju, jeigu paciento būklė stabili ir jeigu kairiojo širdies skilvelio išstūmimo frakcija yra ≤ 35%.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Rekomenduojama Gopten 0,5 mg ir 2 mg kapsules vartoti kartą per parą. Maistas Gopten absorbcijai įtakos nedaro.
Dozę palaipsniui galima didinti kas 2-4 savaites, prižiūrint gydytojui.
Pirminė hipertenzija
Pradinė rekomenduojama trandolaprilio dozė yra 1 mg kartą per parą. Jei tokia doze kraujo spaudimo sunormalinti nepavyksta, tuomet dozę reikia padidinti iki 2 mg trandolaprilio kartą per parą. Dozę galima didinti tik po 3 savaičių. Palaikomoji dozė paprastai esti 1-2 mg trandolaprilio kartą per parą, o didžiausia dozė – 4 mg trandolaprilio vieną kartą per parą.
Kairiojo širdies skilvelio disfunkcijos, pasireiškusios po miokardo infarkto, gydymas tuo atveju, jeigu paciento būklė stabili ir jeigu kairiojo širdies skilvelio išstūmimo frakcija yra ≤ 35%.
Gydymas Gopten (trandolapriliu) pradedamas 3-7-tą parą po miokardo infarkto. Pradinė dozė parenkama atsižvelgiant į kraujo spaudimo dydį. Iš pradžių skiriama vartoti po 0,5 mg trandolaprilio kartą per parą. Kitą dieną dozę galima padidinti iki 1 mg (ji irgi geriama iš karto) ir nekeičiant jos vartoti dvi tolesnes paras. Po to kartą per parą vartojamą trandolaprilio dozę galima padidinti iki didžiausios, t. y. 4 mg. Atsižvelgiant į hemodinamikos pokyčio toleravimą, dozės didinimą gali tekti
2
laikinai sustabdyti. Jei pasireiškia hipotenzija, reikia pakoreguoti kitų kartu vartojamų kraujo spaudimą mažinančių vaistų dozes (pvz. vazodilatatorių, nitratų, diuretikų ir t.t.) ir, reikalui esant, mažinti trandolaprilio dozę.
Dozavimo rekomendacijos
Dozavimas esant normaliai inkstų funkcijai
Senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, vaistinio preparato dozės mažinti paprastai nereikia. Atsargiai reikia gydyti senyvus žmones, kurie kartu vartoja diuretikų, (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika” ir 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”). Jiems kartą per parą geriamą dozę reikia mažinti iki 0,5 mg.
Dozavimas esant vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimui
Kreatinino klirensas didesnis kaip 30 ml/min.
Pacientams, kurių kreatinino klirensas yra didesnis kaip 30 ml/min., vaistinio preparato dozės mažinti paprastai nereikia. Tačiau rekomenduojama atidžiai sekti tokių pacientų svarbių laboratorinių tyrimų duomenis.
Kreatinino klirensas 10-30 ml/min.
Pacientams, kurių kreatinino klirensas yra 10-30 ml/min., pradinė paros dozė yra 0,5 mg. Reikalui esant, ją galima didinti iki 1 mg.
Kreatinino klirensas mažesnis kaip 10 ml/min.
Pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 10 ml/min., ir dializuojamiems pacientams kartą per parą geriama dozė yra 0,5 mg. Reikalui esant, ją galima didinti iki didžiausios, t. y. 2 mg.
Dozavimas esant kepenų funkcijos sutrikimui
Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientai, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas arba kepenų cirozė, neturėtų būti gydomi Gopten.
Vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas
Pradinė dozė – 0,5 mg trandolaprilio (tai atitinka vieną Gopten 0,5 mg kapsulę). Ji geriama ryte. Dozę galima didinti tik laipsniškai, atsižvelgiant į paciento reakciją į gydymą. Negalima viršyti didžiausios 2 mg trandolaprilio paros dozės.
Dozavimas esant druskų arba skysčių stokai
Tiems pacientams, kurie stokoja natrio arba skysčių (pvz., vemiantiems, viduriuojantiems, vartojantiems diuretikų) kurie serga širdies nepakankamumu, kuriems yra kairiojo širdies skilvelio disfunkcija, pasireiškusi po miokardo infarkto, arba kurie serga sunkia hipertenzija, gali labai kristi kraujospūdis, ypač gydymo Gopten pradžioje.
Natrio ir (arba) skysčių trūkumą reikia pašalinti prieš pradedant gydyti Gopten. Jei pacientas vartoja diuretikų, reikia mažinti jų dozę arba išvis liepti jų nebevartoti, jei reikia.
Šiuos pacientus reikia pradėti gydyti mažiausia, t. y. 0,5 mg, trandolaprilio doze (t.y viena Gopten 0,5 mg kapsule), kuri geriama iš ryto.
Pacientą, išgėrusį pirmąją Gopten dozę arba padidintą Gopten ar (ir) kilpinių diuretikų dozę, reikia stebėti apie 6 val., kad būtų galima apsaugoti nuo galimo pernelyg didelio kraujo spaudimo sumažėjimo.
4.3 Kontraindikacijos
• Padidėjęs jautrumas trandolapriliui arba bet kuriai pagalbinei Gopten medžiagai.
3
• Buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės edema), susijusi su AKF inhibitorių vartojimu.
• Paveldėta arba idiopatinė angioneurozinė edema.
• Nėštumas (nėštumo galimybę reikia patikrinti nėštumo testu).
• Maitinimas krūtimi.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Trandolaprilio nereikėtų vartoti ligoniams, kuriems yra aortos stenozė arba kraujo ištekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija.
Hipotenzija ir (arba) inkstų funkcijos sutrikimas
Nekomplikuota hipertenzija sergantiems ligoniams pradinė trandolaprilio dozė simptominę hipotenziją sukeldavo retai. Tas pats buvo stebima ir padidinus trandolaprilio dozę. Labiau tikėtina, kad simptominė hipotenzija gali pasireikšti ligoniams, kuriems dėl ilgalaikio gydymo diuretikais, druską ribojančios dietos, dializės, viduriavimo arba vėmimo atsirado skysčių ir druskų trūkumas. Todėl šiems ligoniams prieš pradedant gydymą trandolapriliu, reikėtų nutraukti diuretikų vartojimą ir pašalinti skysčių ir (arba) druskų trūkumą.
Pasireiškus simptominei hipotenzijai, ligonį reikia paguldyti ant nugaros ir , jeigu būtina, į veną infuzuoti fiziologinio tirpalo. Jeigu atsiranda bradikardija, gali prireikti į veną leisti atropino. Paprastai gydymą trandolapriliu galima toliau tęsti normalizavus cirkuliuojantį kraujo tūrį ir kraujospūdį.
Ligoniams, kuriems dėl ilgalaikio gydymo diuretikais arba druską ribojančios dietos atsirado skysčių ir druskų trūkumas, kuriems yra inkstų arterijų stenozė, širdies nepakankamumas ar su ascitu susijusi kepenų cirozė, pasireiškė renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos stimuliacija. Šią sistemą blokavus AKF inhibitoriumi, gali pasireikšti ženkli hipotenzija, ypač po pirmosios dozės pavartojimo arba per pirmąsias dvi gydymo savaites. Dozė turėtų būti mažinama ligoniams, kurių kreatinino klirensas ≤ 30 ml/min. (žr. 4.2 skyrių.
Retai gali prasidėti inkstų funkcijos nepakankamumas. Jam pasireiškus, ligonius reikia atidžiai stebėti. Gopten skiriant vartoti kartu su diuretiku, reikia arba mažinti Gopten dozę (skirti gerti 0,5 mg per parą), arba nutraukti diuretiko vartojimą, likus mažiausiai 3 dienoms iki Gopten vartojimo. Renovaskuline hipertenzija sergantiems ligoniams pradinė paros dozė turėtų būti 0,5 mg. Staziniu širdies nepakankamumu arba renovaskuline hipertenzija sergantiems ligoniams reikia matuoti kreatinino koncentraciją kraujo serume, ypač gydymo pradžioje.
Kepenų funkcijos sutrikimas
Kadangi trandolaprilis yra provaistas, kuris į aktyvią medžiagą metabolizuojamas kepenyse, jo labai atsargiai reikia skirti ligoniams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, o gydant, atidžiai juos prižiūrėti.
Angioneurozinė edema (Kvinkės edema):
Kartais AKF inhibitoriai (pvz., trandolaprilis) gali sukelti angioneurozinę edemą, dėl kurios patinsta veidas, galūnės, liežuvis, tikrasis balso aparatas ir (arba) gerklos. Ligoniams, kuriems išsivystė angioneurozinė edema, trandolaprilio vartojimą būtina tuoj pat nutraukti ir juos stebėti tol, kol edema išnyks. Jeigu angioneurozinė edema apima liežuvį, tikrąjį balso aparatą arba gerklas, kartu su kitomis atitinkamomis gydomosiomis priemonėmis reikia tuojau pat po oda suleisti nuo 0,3 - 0,5 ml adrenalino tirpalo (1:1000).
Trandaloprilio reikia atsargiai skirti ligoniams, kuriems buvo pasireiškusi idiopatinė angioneurozinė edema, o jeigu ji buvo atsiradusi kaip nepageidaujamas AKF inhibitorių poveikis, trandolapriliu gydyti draudžiama (žr.4.3 skyrių)
Agranulocitozė ir kaulų čiulpų slopinimas
AKF inhibitorių vartojantiems ligoniams kartais atsiranda agranulocitozė ir kaulų čiulpų slopinimas. Tai dažniau pasitaiko ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, ypač jeigu jie serga kraujagyslių kolagenoze. Todėl ligoniams, sergantiems kraujagyslių kolagenoze (pvz., raudonąją vilklige arba sklerodermija), ypač tiems, kuriems yra ir inkstų funkcijos sutrikimas arba kurie kartu vartoja ir kitų 4
vaistinių preparatų, ypač kortokosteroidų arba antimetabolitų, reikia reguliariai matuoti leukocitų kiekį kraujyje ir baltymo kiekį šlapime.
Neutropenija. Neutropenijos atvejų nėra daug. Jų priežastis ir ryšys su preparato poveikiu nenustatytas. Kaip ir vartojant kitų AKF inhibitorių, rekomenduojama periodiškai tirti preparato kiekį kraujo serume, ypač kraujagyslių kolagenoze sergantiems ligoniams, nepriklausomai nuo to, ar inkstų funkcija sutrikusi, ar ne.
Senyvi žmonės: Farmakokinetikos tyrimų senyvų žmonių, kurių inkstų funkcija normali, organizme rezultatai rodo, kad jiems dozės mažinti nereikia. Kaip medikamento dozuoti senyviems žmonėms, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, informacijos pateikta 4.2 skyriuje.
Chirurgija ir anestezija: Ligoniams, kuriems atliekama operacija arba anestezija sukeliama, naudojant hipotenziją sukeliančius vaistinius preparatus, AKF inhibitoriai gali sukelti hipotenziją, kuri gali būti pašalinta padidinus cirkuliuojančio kraujo tūrį.
Vaikai: Trandolaprilio saugumas ir veiksmingumas vaikams netirtas.
Hemodializė: AKF inhibitoriais gydomiems ligoniams, kuriems atliekama dializė naudojant labai pralaidžias (high-flux) poliakrilnitrilo membranas, tikėtina anafilaksinė reakcija: veido patinimas, paraudimas, arterinė hipotenzija ir dusulys. Tokiems pacientams AKF inhibitorių vartoti negalima. Jeigu dializė arba hemofiltracija yra neatidėliotinos pagalbos priemonė, ligoniui reikia arba prieš intervenciją pakeisti vaistą kitu padidėjusį kraujospūdį mažinančiu vaistu (ne AKF inhibitoriumi), arba dializei naudoti kitokias membranas (žr.4.4 skyrių)
Kitos būklės:
Po inkstų persodinimo
Hemodinamiškai reikšminga artos arba mitralinio vožtuvo stenozė ir (arba) hipertrofinė kardiomiopatija.
Idiopatinis hiperaldosteronizmas.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
• Farmakokinetinės sąveikos nebuvo pastebėta Gopten vartojant kartu su digoksinu, furozemidu, beta adrenoblokatoriais, nitratais ir lėto atpalaidavimo nifedipino preparatais. Varfarino kraujo krešėjimą mažinantis poveikis nepakito.
• Kalį organizme sulaikantys diuretikai, kalio papildai bei nesteroidiniai preparatai nuo uždegimo gali didinti hiperkaliemijos riziką, ypač ligoniams, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas. Jei šių vaistinių preparatų reikia vartoti kartu su Gopten, tai reikia daryti atsargiai, reguliariai matuojant kalio koncentraciją kraujo serume.
• Trandolaprilis gali sumažinti kalio išskyrimą, sukeliamą tiazidinių diuretikų. Jei jais būtina gydyti kartu su Gopten, tai reikia daryti atsargiai, reguliariai matuojant kalio koncentraciją kraujo serume.
• Cukriniu diabetu sergantiems ligoniams reikia atidžiai matuoti gliukozės koncentraciją kraujo serume.
Žinoma Gopten bei kitų AKF inhibitorių ir šių vaistinių preparatų sąveika:
- natris: silpnėja Gopten kraujospūdį mažinantis poveikis ir teigiamas poveikis širdies nepakankamumo simptomams;
- nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai preparatai: silpnėja AKF inhibitorių kraujospūdį mažinantis poveikis, didėja kalio kiekis kraujo serume, gali blogėti inkstų funkcija;
- litis: didėja ličio koncentracija kraujo serume (ją reguliariai reikia matuoti).
5
4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Nėštumo laikotarpiu trandolaprilio vartoti draudžiama. Prieš skiriant šio medikamento, būtina įsitikinti, kad moteris ne nėščia ir patarti jai gydymo metu saugotis pastojimo. AKF inhibitorių vartojimas nėštumo laikotarpio viduryje arba pabaigoje yra susijęs su oligohidramnionu, naujagimio hipotenzija, susijusia su anurija, arba inkstų funkcijos nepakankamumu.
Žindymo laikotarpis
Trandolaprilio vartojimas žindymo laikotarpiu draudžiamas.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Trandolaprilio farmakologinės savybės neturėtų turėti jokio ypatingo poveikio gebėjimui valdyti mechanizmus. Tačiau kai kuriems asmenims AKF inhibitoriai gali turėti poveikį gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, ypač gydymo pradžioje, kai vienas preparatas keičiamas kitu arba kai kartu su preparatu vartojama alkoholio. Todėl išgėrus pradinę dozę arba vėliau ją padidinus, keletą valandų nerekomenduojama vairuoti arba valdyti mechanizmų.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Klinikiniai Gopten tyrimai parodė, kad nestiprus nepageidaujamas poveikis pasireiškė nedideliam pacientų skaičiui.
Dažniausiai pasireiškiantys nepageidaujami reiškiniai yra kosulys, galvos skausmas, astenija bei galvos svaigimas. Rečiau pasireiškiantys nepageidaujami reiškiniai yra palpitacija, nemiga, hipotenzija, niežulys, išbėrimas ir pykinimas.
Dar rečiau gali pasireikšti angioneurozinė edema, kuri pažeidžia veidą.
Azoto ir kreatinino koncentracijos padidėjimas kraujyje (dažniausiai praeinantis, kai gydymas nutraukiamas) retai buvo stebimas pacientams, kurie tuo pačiu metu buvo gydomi diuretikais. Šiems pacientams retai pasireiškė ir kitoks poveikis, pvz., transaminazių aktyvumo padidėjimas bei pilvo skausmas.
Hiperkaliemija pasireiškė retai.
Buvo trombocitopenijos atvejų.
Gydant Gopten arba kitais AKF inhibitoriais, pastebėtas nepageidaujamas poveikis išvardytas toliau.
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrkimai
Kartais, ypač pradėjus gydyti Gopten ir pacientams, kuriems yra hiponatremija ir (arba) skysčių stoka (pavyzdžiui, jeigu jie prieš tai buvo gydyti diuretikais), širdies nepakankamumas, sunki hipertenzija, taip pat ir padidinus Gopten ir (arba) diuretikų dozę, kraujospūdis gali sumažėti pernelyg daug (hipotenzija, ortostatinė hipotenzija) ir dėl to gali atsirasti tokių simptomų kaip galvos svaigimas, silpnumas, regos sutrikimas ir retkarčiais alpulys (sinkopė).
Yra pranešimų, kad pavieniais atvejais AKF vartojantiems pacientams gali per daug sumažėti kraujospūdis ir dėl to pasireikšti tachikardija, palpitacija, širdies ritmo sutrikimas, krūtinės angina, miokardo infarktas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis ar insulto sindromas.
Vartojant Gopten per pirmąsias dienas po miokardo infarkto, retkarčiais gali atsirasti II ir III laipsnio AV-blokada, ženkli hipotenzija ir šokas.
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Kartais gali sutrikti inkstų funkcija arba sustiprėti jau esamas inkstų funkcijos sutrikimas, pavieniais atvejais gali atsirasti net ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas. Retkarčiais pasireiškia proteinurija, kai kuriais atvejais kartu gali pablogėti inkstų funkcija.
Vartojant AKF inhibitorių, pavieniais atvejais gali pasireikšti nebakterinis intersticinis nefritas. 6
Kvėpavimo sistemos sutrikimai
Kartais gali atsirasti bronchitas, retais atvejais − gerklės skausmas, kvėpavimo sutrikimas, sinusitas, rinitas, izoliuotas bronchų spazmas, glositas, gali pradėti džiūti burna.
Pavieniais atvejais pasireiškė AKF inhibitorių sukeliama angioneurozinė edema, apimanti gerklas, ryklę ir (arba) liežuvį.
Aprašyta pavienių atvejų, kuomet AKF inhibitoriai sukeldavo plaučių alveolių uždegimą (alerginį alveolitą, eozinofilinę pneumoniją).
Virškinimo trakto, kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Kartais gali atsirasti pykinimas, diskomfortas epigastriume, pilvo skausmas ir virškinimo sutrikimas, retais atvejais − vėmimas, vidurių užkietėjimas arba apetito netekimas.
Vartojant AKF inhibitorių, aprašyta pavienių kepenų funkcijos sutrikimų, hepatito, pankreatito ir žarnų nepraeinamumo atvejų.
Vartojant AKF inhibitorių, retais atvejais pastebėtas sindromas, kurio metu iš pradžių atsirasdavo cholestazinė gelta, vėliau pažeidimas progresuodavo į kepenų nekrozę. Ryšys tarp šių pokyčių ir AKF inhibitorių vartojimo nėra aiškus.
Prasidėjus geltai arba aiškiai padaugėjus kepenų fermentų, gydymą AKF inhibitoriais būtina nutraukti, o pacientą turi stebėti gydytojas.
Odos, poodinio audinio ir kraujagyslių sutrikimai
Kartais gali pasireikšti alerginė odos reakcija, pvz., egzantema ir niežulys, retkarčiais – dilgėlinė, angioneurozinė edema, apimanti lūpas, veidą ir (arba) galūnes.
Pavieniais atvejais pasireikšdavo sunki odos reakcija, pvz., daugiaformė eritema, Stivenso ir Džonsono sindromas, Lyell‘s sindromas.
Kartu su odos pakitimais gali prasidėti karščiavimas, artralgijos arba artritas, vaskulitas, leukocitozė, eozinofilija, ir (arba) padidėti antinuklearinių antikūnų (ANA) titras.
Vartojant AKF inhibitorių, užregistruota pavienių psoriazinių odos reakcijų, fotosensibilizacijos, alopecijos, onicholizės atvejų, be to, pavieniais atvejais pasunkėdavo Raynaud\'s sindromo simptomai.
Vartojant AKF inhibitorių, užregistruota pavienių ginekomastijos atvejų.
Nervų sistemos sutrikimai
Kartais gali atsirasti nuovargis, retai atvejais − depresija, miego sutrikimas, impotencija, dilgčiojimas (skruzdžių bėgiojimo pojūtis), ažitacija, prakaitavimas, karščio pylimo pojūčiai, parestezija, raumenų skausmas, pusiausvyros ir orientacijos sutrikimas, ūžesys ausyse, neryškus matymas ir skonio pakitimai arba laikinas skonio nejutimas.
Tyrimai
Kartais gali sumažėti hemoglobino koncentracija, hematokritas, leukocitų arba trombocitų kiekis. Retai, ypač esant sutrikusiai inkstų funkcijai, sergant kolagenoze arba vartojant alopurinolio, prokainamido ar tam tikrų imuninės sistemos reakcijas slopinančių vaistų, gali atsirasti anemija, trombocitopenija, neutropenija, eozinofilija; pavieniais atvejais gali pasireikšti agranulocitozė ir pancitopenija.
Yra duomenų, kad pavieniais atvejais gali pasireikšti hemolizė/hemolizinė anemija, taip pat ir susijusi su gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės stoka, tačiau priežastinis ryšys tarp šių sutrikimų ir AKF inhibitorių vartojimo nenustatytas.
Retai, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, gali padidėti šlapalo azoto, šlapalo, kreatinino ir kalio koncentracija kraujyje bei sumažėti natrio koncentracija kraujo serume.
Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, pastebėtas kalio koncentracijos padidėjimas kraujo serume.
Gali padidėti proteinurija. 7
Pavieniais atvejais kraujyje gali padaugėti bilirubino ir kepenų fermentų.
Aukščiau išvardintus laboratorinių tyrimų parametrus reikia nustatyti prieš gydymą Gopten ir reguliariai nustatinėti gydymo metu.
Rizikos grupių pacientams (pavyzdžiui, pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas, sergantiems kolagenoze, gydomiems imuninę sistemą slopinančiais vaistais, citostatikais, alopurinoliu arba prokainamidu) elektrolitų ir kreatinino koncentraciją kraujo serume bei kraujo ląstelių kiekį reikia matuoti prieš gydymą Gopten ir dažnai gydymo metu.
Jeigu vartojant Gopten prasideda karščiavimas, padidėja limfmazgiai ir (arba) atsiranda gerklės skausmas, būtina skubiai pamatuoti leukocitų kiekį kraujyje.
4.9 Perdozavimas
Klinikinių tyrimų metu didžiausia sveikų žmonių gerta viena trandolaprilio dozė buvo 32 mg, didžiausia kartotinė dozė hipertenzija sergantiems ligoniams − 16 mg. Trandolaprilį pacientai toleravo gerai, perdozavimo požymių neatsirado. Jei pasireiškia sunki hipotenzija, rekomenduojama į veną leisti natrio chlorido tirpalo.
Perdozavimo simptomai
Atsižvelgiant į AKF inhibitorių perdozavimo sunkumą, gali atsirasti šių simptomų: sunki hipotenzija, stuporas, bradikardija, kraujotakos šokas, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, inkstų funkcijos nepakankamumas.
Perdozavimo gydymas
Jeigu yra hipotenzija, pacientą pirmiausia reikia paguldyti ant nugaros ir iškart pradėti šalinti natrio stoką ir hipovolemiją. Jei šios gydymo priemonės yra nepakankamai veiksmingos, reikia į veną leisti katecholaminų. Gali prireikti gydyti angiotenzinu II.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – AKF inhibitoriai, gryni, ATC kodas – C 09 AA 10
Veikimo būdas
Trandolaprilis yra veiksmingas, nesulfhidrilinis, aktyvus išgertas angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorius, kuris veikia kraujo plazmoje ir audiniuose, ypač kraujagyslių sistemoje, širdyje ir antinksčiuose. Išgertas ir absorbuotas jis pirmiausiai kepenyse hidrolizuodamas į aktyvų diacidinį metabolitą trandolaprilatą.
AKF yra peptidildipeptidazė, kuri katalizuoja angiotenzino I virtimą į kraujagysles sutraukiantį angiotenziną II bei bradikinino skilimą į neaktyvius fragmentus.
Stipriam AKF slopinančiam poveikiui, užkertančiam kelią angiotenzino II susidarymui, sukelti užtenka ir nedidelės trandolaprilio koncentracijos. Neigiamo grįžtamojo ryšio slopinimas sukelia aldosterono sekrecijos sumažėjimą ir renino aktyvumo plazmoje padidėjimą. Taigi trandolaprilis veikia ir renino, angiotenzino bei aldosterono sistemą, kurios vaidmuo yra lemiamas reguliuojant kraujo tūrį ir kraujospūdį.
Kiti veikimo būdai, kurie gali būti svarbūs šio AKF inhibitoriaus vazodilataciniam poveikiui, yra bradikinino skaldymo ir prostaglandinų išsiskyrimo slopinimas bei simpatinės nervų sistemos aktyvumo mažinimas. Šių trandolaprilio savybių derinys žmogui gali lemti širdies hipertrofijos regresiją ir kraujagyslių elastingumo pagerėjimą.
8
Sukeliamas poveikis
Gopten yra geriamasis preparatas, kraujo plazmos ir audinių (ypač kraujagyslių, širdies ir antinksčių) angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorius be sulfhidrilinės grupės.
Angiotenziną konvertuojantis fermentas yra peptidildipeptidazė, kurio yra visame organizme, tame tarpe plaučiuose, inkstuose, smegenyse, kraujagyslėse ir plazmoje. Jo yra šių organų kraujagyslių endotelyje ir jis katalizuoja angiotenzino I virtimą į kraujagysles sutraukiantį angiotenziną II. Kadangi net ir nedidelės Gopten dozės stipriai slopina šį fermentą, jis nulemia angiotenzino II koncentracijos mažėjimą, be to, mažina aldosterono sekreciją ir didina plazmos renino aktyvumą grįžtamojo ryšio principu. Gopten moduliuoja renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą, kurios vaidmuo yra pagrindinis reguliuojant kraujo tūrį ir kraujospūdį.
Kiti konvertuojančio fermento inhibitoriaus veikimo būdai, kurie gali būti svarbūs kraujagysles plečiančiam poveikiui, yra bradikinino skaldymo ir prostaglandinų išsiskyrimo slopinimas bei simpatinės nervų sistemos aktyvumo mažinimas.
Šios savybės gali paaiškinti širdies hipertrofijos ir kraujagyslių funkcijos pagerėjimą, stebėtą gyvūnams. Gopten sukeliamas periferinio pasipriešinimo sumažėjimas nėra susijęs nei su skysčių ir natrio susilaikymu, nei su tachikardija.
Gopten mažina pacientų, sergančių hipertenzija, sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Kraujospūdį mažinantis preparato poveikis nepriklauso nuo renino koncentracijos kraujyje.
Antihipertenzinis poveikis išryškėja praėjus vienai valandai po trandolaprilio išgėrimo ir trunka mažiausiai 24 val. Be to, preparatui veikiant, nepasikeičia cirkadinis kraujospūdžio kitimo ritmas, todėl per parą užtenka gerti vieną preparato dozę.
Ilgai vartojant vaisto, jo kraujospūdį mažinantis poveikis išlieka. Nutraukus vaisto vartojimą, atoveiksmio hipertenzijos nebūna.
Diuretikai arba kalcio kanalų blokatoriai gali stiprinti trandolaprilio antihipertenzinį poveikį.
Gopten mažina pacientų, persirgusių miokardo infarktu arba turėjusių kairiojo širdies skilvelio funkcijos sutrikimą, tiek susijusį, tiek nesusijusį su širdies nepakankamumu, staigios mirties dažnį, bendrą mirtingumą bei mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, lėtina širdies nepakankamumo progresavimą į sunkų ar gydymui atsparų.
Gopten teigiamas poveikis buvo stebimas nepriklausomai nuo paciento amžiaus, lyties bei miokardo infarkto sunkumo ir lokalizacijos.
Trandolaprilis mažina pacientų, sergančių hipertenzija, sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Antihipertenzinis poveikis neišnyksta ir tuomet, kai renino koncentracija kraujyje esti maža.
Trandolaprilio sukeliamas periferinio pasipriešinimo mažėjimas nėra susijęs nei su skysčių ir natrio susilaikymu, nei su tachikardija.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Išgerto trandolaprilio absorbcija yra labai greita, maistas jos neįtakoja.
Trandolaprilio išgėrus, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (Cmax) susidaro po 30 min. (Tmax). Trandolaprilis greitai išnyksta iš kraujo plazmos: pusinės eliminacijos laikas yra trumpesnis kaip 1 val.
Trandolaprilis kepenyse hidrolizuojamas į trandolaprilatą. Maistas neįtakoja trandolaprilato kiekio. Didžiausia trandolaprilato koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 4-6 val.
Daugiau kaip 80% kraujo plazmoje esančio trandolaprilato prisijungia prie kraujo plazmos baltymų. Tai įsotinama jungtis su dideliu afinitetu konvertuojančiam fermentui.
Kartotinai vartojant vieną trandolaprilio dozę per parą, sveikų savanorių, širdies nepakankamumu sergančių pacientų bei jaunų ir senyvų hipertenzija sergančių ligonių organizme pastovi koncentracija nusistovi maždaug po keturių dienų Apskaičiuotasis efektyvus trandolaprilo kumuliacinis pusinės eliminacijos periodas yra 16-24 val.
Maždaug 10-15% išgertos trandolaprilio dozės išsiskiria su šlapimu nepakitusio trandolaprilato pavidalu. Iš žmogaus, išgėrusio radioaktyviaisiais izotopais žymėtojo preparato, organizmo 33% radioaktyvumo išsiskyrė su šlapimu, 66% - su išmatomis.
9
Pacientai, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas
Trandolaprilato inkstų klirensas tiesiogiai proporcingas kreatinino klirensui. Pacientų, kurių kreatinino klirensas yra 30 ml/min ar mažesnis, trandolaprilato koncentracija kraujo plazmoje būna gerokai didesnė. Kartotines dozes vartojančių pacientų, sergančių lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, organizme pastovi koncentracija nusistovėjo taip pat vidutiniškai per keturias dienas (nepriklausomai nuo inkstų funkcijos nepakankamumo sunkumo).
Pacientai, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, dėl trandolaprilio ir jo aktyviojo metabolito trandaloprilato metabolinio klirenso sumažėjimo kraujo plazmoje labai padidėja trandolaprilio koncentracija, mažiau - trandolaprilato koncentracija.
Senyvi pacientai
Farmakokinetikos tyrimu, kurio metu hipertenzija sergantys vyresni kaip 65 metų žmonės, kurių inkstų funkcija buvo normali, nustatyta, kad tokiems ligoniams preparato dozės koreguoti nereikia.
Biologinis prieinamumas
Išgertas trandolaprilis absorbuojamas labai greitai. Biologinis aktyvaus metabolito trandolaprilato prieinamumas yra 40-60% į veną injekuotos dozės. Maistas neįtakoja biologinio prieinamumo.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Ūminis toksiškumas
Išgerto trandolaprilio DL50 pelių patinams buvo 4875 mg/kg kūno svorio, pelių patelėms − 3990 mg/kg kūno svorio, šunims -2000 mg/kg kūno svorio. Preparato suleidus į pilvaplėvės ertmę, DL50 žiurkėms buvo 1285 mg/kg kūno svorio, pelėms − 1435 mg/kg kūno svorio. Nuo vienkartinės 1000 mg/kg trandolaprilo dozės nenugaišo nei šunys, nei kalės. Nepastebėta ir jokių klinikai reikšmingų toksinio poveikio požymių.
Lėtinis toksiškumas
Tiriant lėtinį toksinį preparato poveikį žiurkėms (iki 78 savaičių) ir šunims (iki 52 savaičių), pastebėta, kad preparatas sukelia mažakraujystę ir turi poveikį inkstams. Žiurkėms poveikis buvo stipresnis negu šunims. Be to, pastebėta ir virškinamojo trakto pažeidimų. Inkstų pakitimai žiurkėms histopatologiškai identifikuoti kaip glomerulų nefrozė, o šunims – kaip inkstų žievės kanalėlių išsiplėtimas.
Lėtinio toksiškumo tyrimų rezultatai (žiurkės 18 mėnesių vartojo 0,25-1 mg/kg kūno svorio ar 9 mg/kg kūno svorio paros dozę, šunys 12 mėnesių vartojo 0,25-2,5 mg/kg kūno svorio arba 25 mg/kg kūno svorio paros dozę) rodo, kad Gopten nesukelia reikšmingo toksinio poveikio, išskyrus kai kuriuos biocheminių ir klinikinių parametrų pakitimus, kurie yra susiję su konvertuojančio fermento inhibitorių specifiniu farmakodinaminiu poveikiu.
Galimas kancerogeninis ir mutageninis poveikis
Kancerogeninio poveikio tyrimų metu pelėms (18 mėnesių vartusioms 1 mg/kg kūno svorio, 5 mg/kg kūno svorio arba 25 mg/kg kūno svorio paros dozę) ir žiurkėms (2 metus vartusioms 0,25 mg/kg kūno svorio, 2 mg/kg kūno svorio ar 8 mg/kg kūno svorio paros dozę) tumorigeninio poveikio trandolaprilis nedarė. Tyrimų metu kancerogeninio, mutageninio ir teratogeninio poveikio skirtingoms gyvūnų rūšims (pelėms, žiurkėms, triušiams ir beždžionėms) medikamentas nesukėlė.
Trandolaprilis sumažino žiurkių ir pelių kūno svorį, žiurkėms darė įtaką pašaro ir vandens suvartojimui, o pelėms vidutinės ir didelės dozės sukėlė inkstų pažeidimų.
Išsamių tyrimų metu mutageninio poveikio trandolaprilis nedarė.
10
Toksinis poveikis reprodukcijai
Žiurkėms tirtas teratogeninis poveikis, poveikis vystymuisi perinataliniu ir postnataliniu laikotarpiu bei įtaka vaisingumui. Toksinį poveikį embrionui dariusi dozė buvo gerokai mažesnė už toksinę dozę vaikingai patelei. Vaikingumo laikotarpiu 10 mg/kg kūno svorio arba didesnę paros dozę vartojusių patelių jaunikliams dažniau atsirado inkstų geldelių išsiplėtimas, tačiau toks pokytis neturėjo įtakos normaliam palikuonių vystymuisi. Be to, nustatyta, kad F1 kartos jaunikliams dažniau negu kontrolinės grupės pasitaikė nevisiško kaukolės kaulų, stuburo slankstelių ir krūtinkaulio sukaulėjimo atvejų.
Tiek triušių vaikingoms patelėms, tiek jų embrionui toksinį poveikį darė jau labai mažos vaisto dozės:dažnino persileidimą. Keturiems jaunikliams iš dviejų vadų, nuo 0,8 mg/kg kūno svorio trandolaprilio paros dozės, atsirado kaukolės kaulų sklaidos trūkumų.
Beždžionėms Cynomolgus trandolaprilis padidino persileidimų skaičių; tačiau dėl nedidelio tirtų primatų imties skaičiaus neįmanoma gauti aiškesnių išvadų dėl galimo teratogeninio trandolaprilo poveikio.
Imunotoksinis poveikis
Trandolaprilio antigeninis poveikis tirtas naudojant tam tikras pelių ir jūrų kiaulyčių testavimo sistemas. Trandolaprilis nė vieno tyrimo metu sensibilizacijos nedažnino.
Specifinių tyrimų metu toksinio Gopten poveikio imuninei sistemai nepastebėta.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Kukurūzų krakmolas
Laktozės monohidratas
Povidonas K = 25
Natrio stearilfumaratas
Kapsulės sudėtis
Želatina
Titano dioksidas (E171)
Eritrozinas (E 127)
Juodasis geležies oksidas (E172)
Geltonasis geležies oksidas (E 172)
Natrio laurilsulfatas
6.2 Nesuderinamumas
Nėra.
6.3 Tinkamumo laikas
Gopten 0,5 mg kietos kapsulės - 36 mėnesiai.
Gopten 2 mg kietos kapsulės - 48 mėnesiai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje.
11
6.5 Pakuotė ir jos turinys
Dėžutė, kurioje yra 20 Gopten 0,5 mg kietų kapsulių.
Dėžutė, kurioje yra 28 Gopten 2 mg kietos kapsulės.
Kapsulės yra lizdinėje plokštelėje, kuri yra įdėta į kartono dėžutę su informaciniu lapeliu. Lizdinės plokštelės pagamintos iš natūralaus kieto aliuminio, polivinilchlorido, vinilacetato, vinilo kopolimerchlorido, AMBS modifikuojančios dervos (akrilonitrilo, metakrilato, butadieno, stirolo).
6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija
Specialių reikalavimų nėra.